Kai virtuvėje atsiduria pievagrybiai, ne vienas susimąsto: palikti juos tokius, kokie yra, ar vis dėlto lupti? Tai ne tik skonio, bet ir maistingumo klausimas, todėl diskusijų čia netrūksta. Skirtingos nuomonės dažnai tik dar labiau supainioja – vieni tvirtina, kad lupimas būtinas, kiti, kad tai visiškai nereikalinga.
Pievagrybiai yra vieni iš dažniausiai pasirenkamų grybų Lietuvos virtuvėje. Jie ne tik nebrangūs, bet ir greitai paruošiami, todėl puikiai tinka tiek paprastiems patiekalams, tiek šventiniams receptams. Tačiau net ir tarp patyrusių virėjų galima išgirsti skirtingus atsakymus apie tai, ką su jų odelėmis daryti.
Į šį klausimą neseniai atsakė pievagrybių augintojai, jie turi ilgametę patirtį su šiais grybais, todėl jų nuomonė susilaukė nemažai dėmesio. Būtent jie aiškiai ir paprastai paaiškino, ką daryti su pievagrybių odelėmis.
Kodėl pievagrybių odelių lupti nereikia?
Augintojai tikina, kad pievagrybių lupti tikrai nereikia. Jos teigimu, apo grybų paviršiumi slepiasi nemažai organizmui naudingų medžiagų: geležis, kalis, skaidulos bei vitaminas D. Viskas, ką reikia padaryti – švelniai nuvalyti grybą drėgna servetėle ar trumpai nuplauti po vandeniu.
Pievagrybių auginimo sąlygos yra griežtai kontroliuojamos, todėl jų paviršiuje nebus kenksmingų medžiagų ar žemių. Lupdami odelę, jūs ne tik sugaišite laiką, bet ir sumažinsite paties produkto maistinę vertę. Daugeliui tai gali būti netikėta, tačiau ekspertė aiškiai nurodo – kuo natūralesnis paruošimas, tuo geriau.
Svarbu suprasti, kad pievagrybio paviršius nėra kažkoks apsauginis sluoksnis, kurį būtina pašalinti. Tai dalis grybo, kuri yra ne tik saugi, bet ir naudinga. Todėl šviežius, gražiai atrodančius pievagrybius drąsiai galima naudoti be jokių papildomų procedūrų.
Kaip elgtis, jei pievagrybiai atrodo per šlapi ar pradeda tamsėti?
Kartais žmonės nusprendžia nulupti pievagrybius dėl to, kad jų paviršius atrodo gleivėtas arba patamsėjęs. Tačiau šie požymiai ne visada reiškia, kad grybai sugedo. Dažnai tai – tik natūralus oksidacijos procesas. Jei abejojate dėl šviežumo, geriau pasitikėti kvapu ir bendru išvaizdos vertinimu, o ne skubėti prie peilio.
Rekomenduojama pievagrybius ne tik trumpai nuplauti, bet ir leisti jiems šiek tiek išdžiūti prieš kepimą. Taip grybai nepradės leisti vandens keptuvėje. Tiems, kas nori dar efektyvesnio rezultato – galima kelioms minutėms įdėti juos į šaldytuvą.
Svarbu nenaudoti šlapio valymo su mirkymu – tuomet pievagrybiai sugeria vandenį ir tampa permirkę. Tokie grybai praranda struktūrą ir skonis tampa vandeningas. Trumpas skalavimas ir sausa servetėlė – optimalus variantas.
Kaip išvengti perteklinio vandens kepant?
Gaminant pievagrybius, vienas iš dažniausių nusiskundimų – grybai leidžia sultis ir tampa troškiniais, nors turėjo būti skrudinti. Sprendimas čia labai paprastas – įdėti juos į stipriai įkaitintą keptuvę be aliejaus ar sviesto.
Toks metodas leidžia iš karto uždaryti grybų poras, todėl jie neišskiria tiek daug skysčių. Tik po to, kai pievagrybiai šiek tiek apskrunda ir tampa auksiniai, galima pridėti riebalų ar prieskonių. Tai itin aktualu kepant juos kaip pagrindinį ingredientą, pavyzdžiui, įdarui ar garnyrui.
Ekspertai taip pat priduria, kad kuo mažiau grybų bus keptuvėje vienu metu, tuo mažesnė tikimybė, kad jie išleis vandenį. Tad jei norite tobulų keptų pievagrybių – geriau juos kepti porcijomis, o ne viską vienu kartu.
Verta prisiminti esmę
Taigi ekspertų patarimai paneigia dar nuo senų laikų gyvuojančius įsitikinimus. Pievagrybiai yra vieni švariausių, labiausiai kontroliuojamų produktų, todėl jų nereikia nei skusti, nei perteklinai valyti. Užtenka žinoti keletą paprastų taisyklių, kad kiekvienas gaminamas patiekalas būtų ne tik skanus, bet ir vertingas.
Ir kai kitą kartą išgirsite močiutės perspėjimą nuskusk tu tuos grybus, dar apsinuodysi – tiesiog švelniai nusišypsokite ir paduokite jai šviežių pievagrybių troškinio porciją. Su odele, žinoma.
