Nors kosulys dažniausiai yra apsauginis refleksas, padedantis išvalyti kvėpavimo takus, kartais jis gali signalizuoti ir apie rimtesnę ligą. Medikai pastebi, kad žmonės neretai dėl kosulio delsia kreiptis į gydytoją, tačiau ignoruoti šio simptomo nereikėtų.
Dauguma kosulio atvejų praeina per tris savaites ir specifinio gydymo nereikalauja, tačiau užsitęsęs kosulys, dusulys, atsikosėjimas krauju ar kiti nerimą keliantys požymiai yra aiškus signalas nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą.
Kosulys gali būti įvairių kvėpavimo takų ar kitų ligų simptomas. Paprastai jis skirstomas į tris grupes: ūminį, poūmį ir lėtinį. Ūminis kosulys trunka trumpiau nei tris savaites, poūmis – nuo trijų iki aštuonių savaičių, o lėtinis kosulys tęsiasi ilgiau nei aštuonias savaites.
Pagrindinė ūminio kosulio priežastis – peršalimas, t. y. dažniausiai virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, taip pat ūminis bronchitas. Vis dėlto yra požymių, rodančių, kad situacija gali būti pavojingesnė: dusulys, pamėlusios lūpos ar nagai, skausmas kvėpuojant ar kosint, stiprus silpnumas, pykinimas ar vėmimas, širdies ritmo sutrikimai, labai aukšta arba neįprastai žema temperatūra, šaltkrėtis, atsikosėjimas krauju. Pasireiškus bent vienam iš šių simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Poūmį kosulį dažniausiai sukelia virusinės infekcijos, rečiau – kokliušas. Lėtinis kosulys dažniau pasitaiko 50–60 metų žmonėms ir, statistiškai, moterims maždaug dvigubai dažniau nei vyrams. Jo priežastys gali būti labai įvairios: astma, gastroezofaginio refliukso liga, tuberkuliozė, plaučių ar sisteminės ligos.
Į medikus rekomenduojama kreiptis nedelsiant, jei kosulys pasireiškia neįprastai arba sukelia sunkius simptomus. Kosėjimas krauju ar tirštomis gleivėmis nėra normalus reiškinys. Taip pat būtina gydytojo pagalba, jei kosulys sukelia stiprų nuovargį, galvos svaigimą, krūtinės ar skrandžio skausmą.
Kas sukelia kosulį?
Kosulys dažniausiai atsiranda dėl kvėpavimo takų infekcijų – tiek viršutinių, tiek apatinių.
Trumpalaikį kosulį dažniausiai sukelia peršalimas, gripas, laringitas, sinusitas ar kokliušas, taip pat apatinių kvėpavimo takų pažeidimai, tokie kaip ūminis bronchitas ar pneumonija. Kosulį gali provokuoti ir alergija (pavyzdžiui, alerginis rinitas ar šienligė), lėtinių ligų (pvz., astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ar bronchektazių) paūmėjimas, dulkių ar dūmų įkvėpimas.
Užsitęsusį ar nuolatinį kosulį dažniausiai lemia astma, alergija, rūkymas, bronchektazės, gastroezofaginio refliukso liga (kai gerklę dirgina skrandžio rūgštis) arba tam tikri vaistai. Kartais užsitęsusio kosulio priežasties nustatyti nepavyksta. Retais atvejais ilgalaikis kosulys gali būti ir rimtesnių ligų, pavyzdžiui, plaučių vėžio, širdies nepakankamumo, plaučių embolijos ar tuberkuliozės, simptomas. Vaikams kosulį dažniausiai sukelia kvėpavimo takų infekcijos, astma arba gastroezofaginio refliukso liga.
Kada reikalingi tyrimai?
Peršalimo ir kosulio priežastį nustatyti bei atskirti, ar infekcija yra virusinė, bakterinė ar alerginė, padeda laboratoriniai kraujo ir kvėpavimo takų tyrimai. Vien pagal simptomus tai įvertinti dažnai sudėtinga, todėl tyrimai leidžia tiksliau parinkti tinkamą ir veiksmingą gydymą.
Dažniausiai atliekamas bendras kraujo tyrimas, eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) ir C reaktyviojo baltymo (CRB) tyrimai. Bendras kraujo tyrimas padeda įvertinti uždegimą ir numanyti infekcijos pobūdį, o ENG ir CRB rodikliai leidžia spręsti apie uždegimo aktyvumą bei įtarti bakterinę infekciją. Kai kuriais atvejais papildomai atliekamas prokalcitonino tyrimas, padedantis priimti sprendimą dėl antibiotikų skyrimo.
Kvėpavimo takų patogenų tyrimai, atliekami PGR metodu ar greitaisiais antigenų testais (pavyzdžiui, gripo, SARS-CoV-2 ar RSV), padeda tiksliai nustatyti infekcijos sukėlėją ir apsispręsti dėl antivirusinio ar antibakterinio gydymo.
Įtariant atipines pneumonijas, svarbūs specifinių imunoglobulinų tyrimai, leidžiantys nustatyti tokius sukėlėjus kaip Mycoplasma pneumoniae ar Chlamydia pneumoniae. Šios infekcijos dažnai pasireiškia nespecifiniais simptomais – kosuliu, karščiavimu, pakitimais klausant plaučius – todėl vien klinikinių požymių gali nepakakti. Ankstyvoje ligos stadijoje PGR tyrimas gali būti teigiamas, kai serologiniai tyrimai dar neigiami, todėl šių metodų derinimas padeda tiksliau patvirtinti diagnozę.
Užsitęsęs kosulys taip pat gali būti lėtinio bronchito ar pneumonijos požymis, kuriuos sukelia skirtingi mikroorganizmai. Kadangi simptomai neretai panašūs, o gydymas priklauso nuo sukėlėjo, gali būti rekomenduojamas molekulinis dažniausių bakterinių kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjų tyrimas PGR metodu. Jis leidžia greitai ir tiksliai nustatyti priežastį bei parinkti tikslingą gydymą.
Skirtingoms priežastims – skirtingas gydymas
Norint parinkti veiksmingą gydymą, būtina kuo tiksliau nustatyti kvėpavimo takų infekcijos ar kitos būklės priežastį. Skirtingos kosulio priežastys gydomos skirtingai: astma – inhaliuojamaisiais steroidais, alergija – antihistamininiais vaistais ir vengiant alergenų, refliuksas – skrandžio rūgštingumą mažinančiais vaistais, o lėtinė obstrukcinė plaučių liga – bronchus plečiančiais preparatais. Antibiotikai yra veiksmingi tik bakterinių infekcijų atvejais, todėl prieš juos skiriant svarbu nustatyti infekcijos sukėlėją.
Netinkamas arba per dažnas antibiotikų vartojimas skatina atsparumo antibiotikams vystymąsi – tai viena didžiausių šiuolaikinės medicinos problemų. Antibiotikai neveikia virusinių infekcijų, tokių kaip peršalimas, gripas, bronchitas, dauguma kosulio atvejų ar COVID-19, todėl jų vartojimas tokiais atvejais ne tik nepadeda, bet ir gali pakenkti. Be reikalo vartojami antibiotikai nepaspartina sveikimo ir neapsaugo nuo komplikacijų, tačiau gali naikinti naudingas organizmo bakterijas, didinti šalutinio poveikio riziką ir skatinti bakterijų atsparumą. Dėl to antibiotikai turėtų būti skiriami tik tuomet, kai yra aiški bakterinės infekcijos indikacija.
