Mokslininkai atrado netikėtą sąjungininką kovojant su viena pavojingiausių ligų, tai yra vėžiu. Tai augalinis virusas, žinomas kaip karvižirnių mozaikos virusas, kuris natūraliai aptinkamas juodauogiuose žirniuose.
Nors šis virusas žmonių organizmo neužkrečia, jis sugeba aktyvinti žmogaus imuninę sistemą taip, kad ši tampa pasirengusi atpažinti ir sunaikinti vėžines ląsteles. Tyrėjai iš Kalifornijos universiteto San Diege, bendradarbiaudami su Nacionalinio vėžio instituto specialistais, pastebėjo, kad CPMV virusas pasižymi ypatingomis savybėmis, kurios išskiria jį iš kitų augalinių virusų.
Jų atliktas tyrimas parodė, kad šis virusas gali stimuliuoti tiek įgimtą, tiek įgytą imunitetą, kas yra labai svarbu ilgalaikei organizmo apsaugai nuo navikų. Jis ne tik sukelia tiesioginį imuninių ląstelių atsaką, bet ir padeda suformuoti vadinamąją imuninę atmintį, tai yra gebėjimą atpažinti ir sunaikinti vėžines ląsteles net joms pasikartojus ar atsiradus kitose kūno vietose.
Tyrimai buvo atliekami ne tik su laboratoriniais gyvūnais, bet ir su šunimis, sergančiais vėžiu. Kai virusas buvo suleistas tiesiai į naviką, į tą vietą suskubo neutrofilai, makrofagai ir natūralūs žudikai imuninės sistemos ląstelės, kurios pradėjo naikinti naviko audinius.
Tuo pat metu buvo aktyvintos B ir T ląstelės, kurios formuoja ilgalaikį atsaką ir išmoko atpažinti vėžines ląsteles visame organizme. Tai reiškia, kad vienas vietinis įsikišimas gali turėti viso organizmo mastu veikiančių pasekmių.
Kodėl šis virusas toks išskirtinis?
Vienas svarbiausių klausimų, į kurį bandė atsakyti tyrėjai, buvo kodėl CPMV toks veiksmingas, kai kiti jam giminingi virusai tokio poveikio nesukelia. Buvo atliktas palyginimas su kitu augaliniu virusu CCMV, kuris panašus dydžiu, struktūra ir net patekimu į žmogaus imuninės sistemos ląsteles.
Tačiau jų veikimas iš esmės skyrėsi, tai CPMV sukėlė stiprią interferonų reakciją, kuri žinoma kaip viena iš efektyviausių natūralių organizmo kovos su vėžiu mechanizmų.
Skirtumas slypi ir tame, kaip virusų genetinė medžiaga apdorojama žmogaus ląstelėse. CPMV RNR išlieka ilgiau ir pasiekia endolizosomas, ląstelės vietą, kur aktyvuojami svarbūs imuniniai receptoriai. Būtent čia įsijungia TLR7, signalizacijos kelias, kuris yra svarbus tiek kovai su virusais, tiek su vėžiu. Tuo tarpu CCMV virusas šio taško nepasiekia, todėl jo poveikis organizmui lieka ribotas.
Pigus, augaluose gaminamas terapinis sprendimas
Dar vienas svarbus CPMV pranašumas jo gamyba nereikalauja sudėtingų technologijų. Jį galima auginti paprastuose augaluose naudojant tik saulę, dirvą ir vandenį. Tai daro šią terapiją ne tik efektyvia, bet ir prieinama bei ekonomiškai tvaria.
Tai ypač svarbu, turint omenyje dideles vėžio gydymo išlaidas visame pasaulyje. Mokslininkai šiuo metu intensyviai ruošiasi sekančiam etapui, klinikiniams tyrimams su žmonėmis.
Pasak tyrimo vadovės profesorės Nicole Steinmetz, dabartinis tyrimas atskleidė, kaip CPMV veikia ir kodėl jis toks veiksmingas. Dabar svarbiausia pasirinkti tinkamiausią terapinę formulę, užtikrinti jos veiksmingumą ir saugumą. Tikimasi, kad netolimoje ateityje šis natūralus, iš augalų gaunamas virusas taps nauja galinga priemone onkologijoje.
Šis atradimas iš esmės keičia požiūrį į virusus. Iki šiol jie buvo laikomi vien ligų sukėlėjais, tačiau CPMV įrodo, kad tinkamai panaudoti jie gali tapti vaistu. Tai įkvepianti žinia ne tik mokslo bendruomenei, bet ir milijonams žmonių visame pasaulyje, kurie ieško veiksmingesnių, prieinamesnių ir mažiau toksiškų gydymo būdų. Virusas, kuris nekovoja su mumis, o kovoja už mus, tai galbūt vienas iš svarbiausių šiuolaikinės medicinos proveržių.
