Kai technologijos žengia pirmyn šviesos greičiu, o mokėjimai telefonu ar laikrodžiu tampa kasdienybe, kai kurie gyventojai atsigręžia atgal, į seną, rodos, pamirštą pinigų laikymo būdą. Pinigai „po pagalve“ ar seife namuose, dėžutėje po spinta ar net puode.
Šie metodai vėl šmėkščioja ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir ekspertų analizėse. Nors bankų skaitmenizacija ir mokėjimų paprastumas atrodo neišvengiamas kelias, vis daugiau žmonių renkasi bent dalį santaupų pasilikti grynaisiais.
Ši tendencija nebūtinai susijusi tik su vyresnio amžiaus gyventojais ar tais, kurie gyvena toli nuo miestų. Net tarp jaunesnių, miestuose gyvenančių žmonių vis daugiau atsiranda tokių, kurie teigia pasitikintys grynaisiais daugiau nei bankais ar valstybės politika.
Tai signalas, kad lūkesčiai, susiję su finansiniu saugumu, ima keistis. Ne visada technologijų pažanga atneša vidinę ramybę. Pinigai „po pagalve“ – ne tik apie fizinį jų laikymą, bet ir apie simbolinį saugumo jausmą. Kai kuriems tai būdas išlaikyti kontrolę, kai pasaulis aplink nuolat keičiasi.
Finansinės krizės, geopolitinė įtampa, kibernetiniai išpuoliai ar net infliacijos baimė verčia permąstyti, kur ir kaip laikome tai, ką turime sukaupę.
Nepasitikėjimas sistema – dažna priežastis
Vienas svarbiausių argumentų, kodėl žmonės vis dar renkasi grynuosius, yra elementarus nepasitikėjimas bankine sistema. Nors daugelis finansinių institucijų siekia skaidrumo, o indėliai iki 100 tūkst. eurų yra apdrausti, kai kurie gyventojai vis tiek renkasi laikyti santaupas savo rankose.
Prisiminti 2008 metų krizę pakanka vieno pokalbio su vyresniu žmogumi. Prisiminimai apie dingusius indėlius, žlungančius bankus ir eilėse prie kasų laukiančius žmones vis dar gyvi. Be to, kai kurie bijo net ne bankų žlugimo, o sąskaitų blokavimo ar apribojimų.
Ši baimė ypač sustiprėjo pandemijos metu, kai įvairiose šalyse buvo įvestos ribojamosios priemonės, o finansinės veiklos priežiūra griežtėjo. Žmonėms norisi būti tikriems, kad „bent kažkas“ liks po ranka, jei kas nors nutiktų.
Grynieji – kaip kontrolės priemonė
Psichologiškai, pinigai kišenėje ar stalčiuje suteikia realumo pojūtį. Kai žmogus mato, liečia ir skaičiuoja banknotus, pinigai tampa „tikresni“. Kai viskas vyksta tik skaitmeniniame fone – balansas ekrane, automatinės įmokos – finansinė kontrolė atrodo labiau iliuzinė.
Net kai kurie finansų planuotojai pripažįsta, kad žmonėms, kurie linkę išlaidauti, fizinių pinigų naudojimas padeda kontroliuoti pirkinius. Grynieji vis dar naudojami kaip priemonė taupyti. Dalis žmonių tikslingai kas mėnesį atideda tam tikrą sumą grynaisiais – į vokelį, dėžutę ar net… batą spintoje.
Šis metodas gal ir primityvus, bet veikia, nes tokie pinigai netampa lengvai pasiekiami vienu paspaudimu, kaip sąskaitoje esančios lėšos.
Augantis šešėlinės ekonomikos šešėlis?
Ne visais atvejais pinigai „po pagalve“ reiškia tik saugumo pojūtį. Kai kurie gyventojai renkasi laikyti grynuosius tam, kad apeitų oficialią sistemą – neskelbia visų pajamų, nemoka mokesčių ar tiesiog nori išvengti smalsių institucijų žvilgsnio.
Nors tai nėra teisėta, tokios tendencijos dažnai auga, kai visuomenė jaučia, kad „valstybė per daug kišasi“. Tyrimai rodo, kad šalyse, kuriose žmonės jaučiasi mažiau saugūs ekonomiškai ar politiškai, grynųjų laikymas namuose išauga.
Panašios tendencijos buvo stebimos Graikijoje per skolų krizę, kai net pensininkai rinkdavosi atsiimti visą pensiją grynaisiais ir laikyti ją namuose.
Ar tai grįžtanti mada?
Nors pinigų laikymas po pagalve niekada visiškai nebuvo išnykęs, dabar jis ima vėl dažniau pasirodyti viešojoje erdvėje. Žiniasklaidoje aptariami atvejai, kai žmonės atranda tūkstančius eurų senuose kilimuose ar sienų plyšiuose, skatina kitus mąstyti, galbūt tai visai nebloga idėja?
Taip pat pasikeitė ir požiūris į finansinę nepriklausomybę – žmonės vis dažniau ieško ne tik pelningumo, bet ir saugumo. Tai lemia ir geopolitinė įtampa, infliacijos šuoliai, ir pasaulinės krizės, kurios, atrodytų, iš niekur gali apversti viską aukštyn kojomis.
Balansą rasti įmanoma
Nors bankai ir elektroniniai sprendimai siūlo daugybę privalumų, nuo saugumo iki patogumo, žmonių noras laikyti bent dalį pinigų „po pagalve“ tik parodo, kaip svarbus yra emocinis saugumo pojūtis. Finansinis sprendimas nėra tik skaičiai – tai ir pasitikėjimo, patirties bei intuicijos klausimas.
Svarbiausia yra laikytis pusiausvyros. Jei nusprendžiate laikyti grynuosius, pasirūpinkite jų saugumu – naudokite seifus, nesidalinkite informacija su pašaliniais. Ir nepamirškite, kad infliacija grynuosius mažina tyliai, todėl verta derinti saugius, likvidžius ir šiek tiek pelningus sprendimus. Kitaip tariant, nedėkite visų kiaušinių į vieną pagalvę.
