Žemėje gyvenimas atrodo sudėtingas, bet palyginus su Marsu jis yra rojus. Ten turime medienos, vandens upėse, derlingą dirvožemį, o raudonojoje planetoje nėra nieko panašaus. Marsas šaltas, sausas ir nuolat veikiamas radiacijos.
Pirmieji kolonistai galės atsivežti tik tai, ką pakels raketa, o to nepakaks net minimaliai savarankiškai gyvenvietei. Įsivaizduokime konteinerius su atsargomis, kurių gabenimas kainuoja šimtus milijonų.
Jie išseks greičiau, nei galima būtų numatyti. Todėl jau dabar būtina ieškoti sprendimų, kaip išgyventi naudojant vietines marsines žaliavas. Idėjas siūlo įvairūs mokslininkai, tarp jų Bruce’as Mackenzie, kuris dar 2006 metais pristatė planą, pavadintą „Homestead“.
Jo esmė paprasta, tai kolonija turi apsaugoti žmones nuo radiacijos ir šalčio, bet kartu leisti naudotis šviesa ir paviršiumi. Patogiausia bazę įrengti šlaite, kur uola saugotų iš viršaus, o įėjimai bei saulės kolektoriai būtų lauke. Tokiu būdu sumažėtų sudėtingų gręžimo darbų ir energijos sąnaudos. Į bazę būtų atgabenti maži branduoliniai reaktoriai bei įranga žaliavų perdirbimui.
Statybos iš dulkių, ledo ir stiklo
Marsas siūlo tris pagrindines medžiagas, tai anglies dioksidą, lede užšalusią vandenį ir smulkų dulkėtą gruntą. Iš jų gali būti gaunamas deguonis, kuras ir plytos. B. Mackenzie planas numato grunto deginimą paprastose krosnyse, o įdėjus stiklo pluošto, galima pagaminti pakankamai tvirtas plytas. Nors tai primena primityvią civilizaciją, tokios medžiagos leistų pastatyti pirmuosius sandėlius ir sales.
Iš stiklo būtų galima sukurti šiltnamius, kurie ilgainiui taptų gyvybiškai svarbūs. Maisto importas iš Žemės, tai nerealus, todėl augalų auginimas vietoje bus būtinybė. O augalai privalo turėti šviesos. Dirbtinis apšvietimas reikalautų milžiniškos energijos, todėl dalį šiltnamių reikėtų kurti pasyvius su skaidriomis sienomis, gaudančiomis natūralią šviesą.
Branduoliniai reaktoriai čia atliktų lemiamą vaidmenį. Jie tiektų energiją naktį ir per smėlio audras, kai saulės baterijos neveiksmingos. Energetinė nepriklausomybė būtų būtina ne tik šiltnamiams, bet ir pačioms gyvybės palaikymo sistemoms.
Gyvenamieji namai iš grybų
Skamba neįprastai, bet NASA rimtai tiria galimybę kurti statinius iš grybienos. „Ames“ tyrimų centro mokslininkė Lynna Rothschilda siūlo auginti pastatus, o ne juos surinkinėti. Konstrukcija prasidėtų nuo karkaso ir užmigdytos grybienos. Pakaktų vandens, kad ji pradėtų augti, apraizgytų struktūrą ir suformuotų tvirtą, izoliuojantį apvalkalą.
Tokie „grybobūstai“ gali būti papildomai sustiprinti ir net perdirbami į plytas. Grybienos privalumas yra greitas augimas, lengvumas, natūrali izoliacija ir ekologiškumas. Maži prototipai jau išbandyti, o ateityje šis metodas gali tapti viena iš realių alternatyvų tradicinėms statyboms.
Tai būtų visiškai kitokia architektūra nei įprasta Žemėje. Namai augtų tarsi augalai, o ne būtų surenkami kaip baldai iš parduotuvės. Tokia technologija galėtų iš esmės pakeisti požiūrį į kolonijų kūrimą, kur svarbiausia yra praktiškumas ir išteklių taupymas.
Ką reiškia gyvenimas Marse?
Marsinė kolonija niekada neprimins kino filmų vizijų. Plytų, stiklo ir grybų mišinys, palaikomas branduolinės energijos, atstos Žemėje įprastus išteklius. Inžinerija, chemija ir biologija užims vietą medienos bei plieno. Išgyventi galės tik tie, kurie sugebės maksimaliai išnaudoti vietinius resursus.
Tie, kuriems nepavyks, susidurs su bado, ligų ir nuolatinės įtampos pavojumi. Net sėkmingieji gyvens be prabangos, tai kiekviena diena bus kova dėl būvio. Marsas nepažada lengvo gyvenimo. Tačiau jis suteikia galimybę išbandyti žmonijos ribas, o pirmoji kolonija taps didžiausiu mūsų išradingumo ir atkaklumo egzaminu.
