Dar visai neseniai tai buvo kambarys su būtiniausiais baldais. Šiandien tai – apgalvota, daugiafunkcė gyvenamoji erdvė, kurioje telpa beveik visas butas: poilsio zona, vaikų kampelis, maisto gaminimo įranga, darbo zona ir net kompaktiškas prieškambaris.
Būtent tokia gyvenamųjų erdvių transformacija įvyko Vilniaus miesto krizių centre – tam, kad net ir laikini namai ieškantiems pagalbos būtų jaukūs ir gražūs, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai.
Pasak su projektu dirbusios interjero dizainerės, pagrindinis iššūkis projektuojant 24 kv. metrų gyvenamąsias patalpas buvo vienoje erdvėje sutalpinti visas kasdieniam gyvenimui reikalingas funkcijas. Be to, buvo svarbu, kad kambarys galėtų prisitaikyti prie skirtingų šeimų poreikių.
„Norėjome sukurti funkcionalią ir ramią erdvę, kurioje bet kuri apsistojusi šeima galėtų saugiai pradėti naują gyvenimo etapą. Nedidelėje patalpoje reikėjo sumanių sprendimų, kad čia patogiai galėtų gyventi tėvai, su vaikais ar kūdikiais. Manome, kad mums pavyko viską apgalvoti iki smulkiausių detalių“, – sako IKEA interjero dizainerė Anastasija Rogačevska.
Bendrovė jau penkerius metus vykdo socialinę iniciatyvą „Pastebėk smurtą“, skirtą atkreipti visuomenės dėmesį į smurto artimoje aplinkoje problemą. Tam įgyvendinamos viešos informacinės kampanijos, gilinami darbuotojų įgūdžiai bei atnaujinami krizių centrai visose Baltijos šalyse.
Viena erdvė – keturios aiškios zonos
Atnaujintame kambaryje erdvė padalyta į keturias pagrindines zonas. Vaikų miegui pritaikyta dviaukštė lova – toks sprendimas leidžia sutaupyti vietos ir taip nedidelėje patalpoje. Kitų šeimos narių miegui parinkta patogi sofa-lova. Ryškių spalvų kūdikio kampelis suteikia saugią vietą patiems mažiausiems, o kompaktiškas prieškambaris su daiktų laikymo sprendimais padeda palaikyti tokioje aplinkoje būtiną tvarką.
Nedidelėje patalpoje įrengta ir valgymo bei bendravimo zona, kurios centru tapo daugiafunkcis stalas – prie jo galima ne tik valgyti, bet ir ruošti pamokas ar užsiimti kitomis kasdienėmis veiklomis.
„Zonų atskyrimas pagal paskirtį – dažnas sprendimas, planuojant funkcionalų interjerą. Ypač rekomenduojama tai daryti, kai gyvenamasis plotas yra riboto dydžio, kaip buvo ir šįkart. Tinkamai suplanuota erdvė gali tarnauti 24/7, net jeigu joje gyvena didelė šeima“, – teigia A. Rogačevska.
Dar vienas pakeitimas šiame interjere – spinta, kurioje telpa ne tik asmeniniai daiktai, bet ir būtinoji buitinė technika: šaldytuvas bei mikrobangų krosnelė. Tai leidžia šeimai turėti daugiau savarankiškumo net ir laikino gyvenimo sąlygomis. Erdvės dydžiui ir įvairiems poreikiams pritaikytas apšvietimas, atskiri šviestuvai įrengti vaikų ir valgymo zonose – tai leidžia sutelkti šviesą būtent ten, kur jos tuo metu reikia.
Patalpai parinkta neutrali spalvinė gama – anot dizainerės, pilki, smėliniai tonai kuria ramią, saugią aplinką ir mažina emocinę įtampą. O spalvingos detalės įneša žaismingumo.
Tiesa, pokyčiai palietė ne tik gyvenamuosius kambarius, bet ir pirmąją erdvę, kur patenka į Vilniaus miesto krizių centrą atvykstančios šeimos – priėmimo ir darbo patalpą. Anksčiau labiau priminusi įprastą biurą, šiandien ši erdvė aiškiau atskirta į darbo ir pokalbių zonas. Patalpos centre esantis susitikimų stalas tapo neutraliu pokalbių tašku, padedančiu mažinti įtampą ir skatinti atviresnį bendravimą.
Ilgalaikis įsipareigojimas
Vilniaus miesto krizių centro atnaujinimas yra ilgalaikės IKEA socialinės iniciatyvos „Pastebėk smurtą“ dalis. Bendrovė ją vykdo nuo 2020 m., siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į smurto artimoje aplinkoje problemą ir svarbą nelikti nuošalyje, prisidėti prie teigiamų pokyčių. Tam bendrovė įgyvendina viešas informacines kampanijas, gilina savo darbuotojų žinias ir suteikia jiems pagalbos priemones, o taip pat atnaujina krizių centrus visose Baltijos šalyse.
Šiemet Lietuvoje IKEA pilnai atnaujino paskutiniąsias Vilniaus miesto krizių centro patalpas ir jį pilnai užbaigė. Dar ankstesniais metais atnaujinti ir visi Kauno šeimos krizių centro gyvenamieji kambariai, bendrosios erdvės, susitikimų kambariai, virtuvės. Iš viso Lietuvoje jau atnaujintos 59 skirtingos erdvės, daugiau nei 1 000 kvadratinių metrų, o projektuose savanoriškai dalyvavo daugiau nei 300 bendrovės darbuotojų.
