Prieš tris dešimtmečius mokslininkai pirmą kartą patvirtino, kad aplink Saulę primenančią žvaigždę sukasi planeta. Šiandien NASA jau švenčia naują pasiekimą, tai kataloge užfiksuota net 6 000 egzoplanetų, o dar apie 8 000 laukia patvirtinimo.
Kiekvienas naujas įrašas yra ilgamečio šimtų tyrėjų darbo iš viso pasaulio rezultatas. Įspūdingas atradimų tempas rodo, kaip sparčiai tobulėja kosminiai teleskopai. Vos per trejus metus nuo 5 000 pasiekimo pavyko aptikti dar tūkstantį naujų pasaulių.
Tai leidžia teigti, kad įžengiame į naują kosmoso pažinimo etapą, kuriame beveik kasdien gauname naujų žinių apie tolimas žvaigždes ir jų palydovus. „NASA Exoplanet Science“ Institute Kalifornijoje renka ir sistemina visus duomenis, tačiau už jų slypi globalus bendradarbiavimas.
Tai tikras tarptautinis projektas, kuriame savo indėlį turi ir Europos, ir Kanados, ir net Lietuvos mokslininkai, prisidėję prie sudėtingų skaičiavimų ir modelių kūrimo.
Kaip atrandamos egzoplanetos?
Didžioji dauguma atradimų vyksta naudojant „tranzito“ metodą. Kai planeta praskrieja priešais savo žvaigždę, jos šviesa trumpam pritemsta ir teleskopai fiksuoja šį signalą. Tai paprastas, bet itin veiksmingas būdas atpažinti tolimus pasaulius.
Rečiau pavyksta pamatyti pačią planetą, nes ją užgožia žvaigždės spindesys. Todėl pasitelkiamos ir kitos technikos, tai žvaigždės svyravimų stebėjimas, gravitacinis mikrolęšiavimas ar spektroskopija.
Tokie metodai leidžia patvirtinti, kad aptiktas signalas tikrai priklauso planetai. Dėl šių priežasčių eilėje patikrinimui laukia dar tūkstančiai kandidatų. Kiekvieną jų reikia kruopščiai ištirti, kad būtų išvengta klaidų ir išgalvotų rezultatų.
Įvairovė už mūsų sistemos ribų
Egzoplanetų pasaulis stebina savo įvairove. Yra milžinų, kelis kartus didesnių už Jupiterį, skriejančių daug arčiau žvaigždės nei Merkurijus. Yra ir dvigubų sistemų, kur planetos suka ratus aplink dvi saules, primindamos fantastikos filmus.
Kai kurios susiformavo prie žvaigždžių liekanų, kitos klajoja kosmose visiškai vienos, be šeimininko. Yra pasaulių su vandens garų atmosferomis, su ugnikalnių lygumomis ar net kristalų debesimis. Kai kurios tokios lengvos, kad primena putplastį, kitos, tai tokios karštos, jog paviršiuje tvyro tūkstantiniai laipsniai.
Palyginti su šiuo margumu, mūsų Saulės sistema atrodo netgi nuosaiki. O ar tarp jų yra antroji Žemė? Kol kas atsakymas neigiamas, bet statistika rodo, kad planetos panašios į Marsą ar Venerą yra gana dažnos. Tai suteikia vilties, kad su laiku atrasime ir tikrai žemišką aplinką.
Ateities planai ir technologijos
„James Webb“ kosminis teleskopas jau nagrinėja šimtų egzoplanetų atmosferas, tačiau norint atrasti gyvybei tinkamas sąlygas reikės dar jautresnių instrumentų. Žvaigždė visada spindi milijardus kartų ryškiau nei jos planeta, todėl stebėjimai itin sudėtingi.
NASA jau rengia naujus įrankius. „Nancy Grace Roman“ teleskopas naudos gravitacinį mikrolęšiavimą ir specialius prietaisus, blokuojančius žvaigždės šviesą, kad pamatytų net Jupiterio dydžio planetas.
Dar ambicingesnis projektas yra „Habitable Worlds Observatory“, kurio užduotis bus ieškoti Žemės dydžio pasaulių su gyvybės ženklais atmosferoje. Tokie atradimai būtų istorinis lūžis, nes pamatę deguonį, metaną ar ozoną kitos planetos atmosferoje, turėtume pirmą realų įrodymą, kad nesame vieni Visatoje.
Tarptautinis pasiekimas
Nors dažnai kalbame apie NASA, šie atradimai yra tarptautinės bendruomenės darbas. Europos kosmoso agentūra, Kanados mokslininkai bei daugelis kitų institucijų taip pat aktyviai dalyvauja paieškose.
Ypatingą indėlį suteiks misija „Gaia“, kurios duomenys leis atrasti dar daugiau naujų kandidatų. Prie tyrimų prisideda ir įvairių šalių mokslininkai, tarp jų ir iš Lietuvos, analizuojantys teleskopų duomenis bei kurdami planetų modelius.
Taip žmogaus smalsumas ir tarptautinė partnerystė leidžia mums vis giliau pažinti kosmosą. Šiandien švenčiame 6 000 egzoplanetų, o rytoj šis skaičius bus dar didesnis.
