Jau daugelį amžių žmonės tiki, kad Žemė ir žmogus nėra niekuo ypatingi. Mokslininkai ilgai manė, jog esame tik maža dalelė didžiulės visatos, kurioje turėtų būti daugybė panašių pasaulių.
Tačiau nauji Kolumbijos universiteto profesoriaus Davido Kippingo tyrimai leidžia manyti, kad galbūt klystame. Jo nuomone, mūsų buvimas yra toks retas ir ypatingas, kad galime būti tikra išimtis visoje visatoje.
Dar Mikalojaus Koperniko laikais buvo įrodyta, jog Žemė sukasi aplink Saulę, o ne atvirkščiai. Vėlesni mokslininkai vis labiau įtvirtino šią mintį, parodydami, kad nesame visatos centras.
Atrodė, jog aplink kitus žvaigždžių pasaulius turėtų egzistuoti panašios planetos kaip mūsų, tačiau iki šiol nerasta nė viena, kurioje tikrai būtų gyvybė. Tai kelia klausimą, kodėl būtent mes atsiradome tokioje vietoje ir tokiu laiku.
Jei visata turėtų būti vienoda ir paprasta, kodėl gyvename tokiomis išskirtinėmis sąlygomis? Galbūt mūsų pasaulis yra daug retesnis, nei iki šiol manėme, o gyvenimas toks trapus, kad galėjo susiformuoti tik čia, kur viskas susidėliojo beveik tobulai.
Kodėl gyvename prie tokios neįprastos žvaigždės?
Dauguma žvaigždžių visatoje yra vadinamos raudonaisiais nykštukais. Tai maži, šalti, bet labai ilgaamžiai šviesuliai, aplink kuriuos dažnai sukasi uolinės planetos. Daug metų mokslininkai tikėjo, kad būtent aplink tokias žvaigždes gali rastis gyvybė.
Tačiau iki šiol jokių aiškių gyvybės pėdsakų nerasta. Mūsų Saulė yra kitokia. Ji priklauso retesniam žvaigždžių tipui ir yra stabili bei rami. Tai labai svarbu, nes leidžia Žemei turėti tinkamą klimatą ir išlaikyti atmosferą.
Dėl šios priežasties mūsų planeta tapo vieta, kurioje gali gyvuoti gyvybė. Skaičiuojama, kad tik apie dešimtadalis žvaigždžių turi tokias palankias sąlygas kaip Saulė, todėl mūsų atvejis gali būti išskirtinis.
Kai kurios žvaigždės, nors ir ilgaamžės, yra labai audringos. Jų spinduliavimas gali sunaikinti viską, kas gyva aplinkinėse planetose. Saulės sistemoje to išvengėme, nes ją saugo Jupiteris ir Saturnas, kurie sulaiko daugelį kosminių kūnų.
Galbūt esame pirmieji stebėtojai visatoje
Profesorius D. Kippingas mano, kad mūsų civilizacija atsirado labai anksti, lyginant su visatos amžiumi. Jei žvaigždės švies dar trilijonus metų, o mes atsiradome po vos keliolikos milijardų, vadinasi, esame pačioje pradžioje. Tai reiškia, kad gali būti dar per anksti tikėtis sutikti kitus protingus padarus.
Galbūt gyvenimas kituose pasauliuose dar neturėjo pakankamai laiko susiformuoti. Jei taip, tuomet esame tarsi pirmieji tyrinėtojai, pradedantys visatos istoriją. Tai visiškai keičia iki šiol vyravusį požiūrį, kad esame tik eilinis reiškinys.
D. Kippingas teigia, kad astrobiologai turėtų daugiau dėmesio skirti žvaigždėms, panašioms į mūsų Saulę, o ne raudoniesiems nykštukams. Būtent tokiose vietose, kur vyrauja ramybė ir pusiausvyra, gali būti didžiausia tikimybė aptikti kitą gyvybę. Galbūt visata nėra pilna mūsų kopijų, bet kupina dar neatskleistų galimybių, kurios laukia savo eilės atsiskleisti.
