Darbo pasiūlymų Lietuvoje netrūksta, o ieškančių darbo Lietuvoje – daugiau kaip 150 tūkstančių. Atrodytų, kad darbo rinka turėtų būti pusiausvyroje, tačiau taip nėra: laisvos darbo vietos ir darbo ieškantys žmonės neranda vieni kitų.
Metiniai darbo paieškos internete duomenys atskleidžia priežastį: žmonės žvalgosi ne tų darbų, kurių labiausiai reikia rinkoje. Vis dėlto tarp ieškomiausių profesijų yra ir kryptis, kurios paklausa ateityje tik didės – čia lietuviai atrodo itin įžvalgūs.
2025 m. „Google“ paieškų analizė rodo, kad lietuviai šiemet dažniausiai ieško darbų IT, verslo ir administravimo, logistikos bei transporto srityse. Visgi Užimtumo tarnybos duomenys atskleidžia, kad šiuo metu daugiausia laisvų darbo vietų – transporto, gamybos, statybos ir paslaugų sektoriuose. Juose įmonės dažniausiai ieško vairuotojų, suvirintojų, pardavėjų, virėjų, elektrikų ir siuvėjų.
Daugelyje sričių – ryškus neatitikimas: žmonės aktyviausiai ieško darbų ten, kur konkurencija dėl vietos yra didžiausia. Vienintelė sritis, kurioje pasiūla ir paklausa iš dalies sutampa, yra transporto ir logistikos sektorius.
Ieško darbų, kurių paklausa auga sparčiausiai
Jolita Surgutanovienė, „Telia“ Personalo atrankų vadovė, sako, kad žmonės šiandien labiausiai ieško darbų, kurie leidžia jaustis saugiai, matyti aiškią karjeros kryptį ir turėti daugiau pasirinkimo laisvės darbo vietos ir formos atžvilgiu.
Vienoje populiariausių technologijų kategorijoje žmonės per „Google“ dažniausiai ieško duomenų analitiko, programuotojo (Front-end, Java, Python, React), IT sistemų administratoriaus, verslo duomenų analitiko darbo. Profesijos, kurių ieško lietuviai, sutampa su sparčiausiai augančiomis rinkoje – Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, būtent technologijų kryptis bus paklausiausia iki 2030-ųjų.
Užimtumo tarnyboje besidominčių IT specialisto darbais taip pat vis daugiau: srautas šiais metais 7,6 proc. didesnis nei pernai ir penktadaliu didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš dvejus metus. Tarnyba fiksuoja paaugusį susidomėjimą sistemų analitiko, programinės įrangos, saityno ir multimedijos kūrėjo darbais.
Pasak J. Surgutanovienės, IT darbai – tai ne tik kodas ir techniniai sprendimai. „Mūsų IT žmonės yra kūrėjai, kurių sprendimai kasdien veikia milijonus žmonių. Jie ne tiesiog vykdo užduotis – jie kuria technologijų ateitį ir tuoj pat mato savo darbo įtaką įvairioms sritims. Pavyzdžiui, transporto srityje jie kuria sistemas, padedančias miestams sklandžiau judėti – nuo šviesoforų reguliavimo pagal realų eismo srautą iki švieslenčių, rodančių, kada atvyks autobusas. Tokie sprendimai ne tik pagerina žmonių kasdienybę, bet ir padeda miestams tapti išmanesniems bei tvaresniems“, – augantį susidomėjimą technologijų profesijomis aiškina ji.
Lietuvos gyventojus vis labiau domina ir galimybė įgyti IT srities kompetencijų. Anot Užimtumo tarnybos Priemonių organizavimo departamento direktorės Vaidos Kamandulienės, pastaraisiais metais tarnybos klientai ypač domisi galimybe įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas. Dažniausiai žmonės renkasi mokymo programas, susijusias su skaitmenizacija. „Informacijos ir ryšių technologijų švietimo sritį pasirinka apie 90 proc. dalyvių. Šias metais populiariausios – duomenų analitikos ir Python programavimo, programinės įrangos kūrimo ir analitikos su dirbtiniu intelektu, kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto, internetinių puslapių ir elektroninių parduotuvių, SEO ir PPC mokymo programos“, – vardija Tarnybos atstovė.
Verslo ir administravimo darbai – lietuvių paieškų viršūnėje
Populiarioje verslo ir administravimo srityje „Google“ paieškos susijusios su pardavimų vadybininkų, apskaitininkų ir buhalterių, finansų analitikų profesijomis. J. Surgutanovienės teigimu, žmonės aktyviai ieško darbų, kurie suteiktų galimybę planuoti, koordinuoti ir matyti savo darbo rezultatą. „Tokie darbai dažnai siejami su „karjeros laiptais“ ir galimybe pereiti į vadovaujančias pozicijas, o darbo kultūra šiose srityse labiau atitinka jaunesnės kartos lūkesčius dėl aiškaus augimo kelio“, – sako ji.
Įvairiais administravimo specialisto darbais besidominčių srautas auga ir Užimtumo tarnyboje. Šiemet tokiais darbais domėjosi 12,7 proc. daugiau nei pernai ir 15,2 proc. daugiau nei užpernai žmonių. Vadybos ir organizavimo analitiko darbu besidominčių srautas didėjo 2 kartus. Daugiau nei pernai žmonių domisi ir viešųjų ryšių specialisto, reklamos, rinkodaros ir pardavimo specialisto, buhalterio, finansų ir investicijų konsultanto, finansų analitiko darbais. Finansinių technologijų sektoriaus plėtra augina finansų analitikų bei finansų ir investicijų konsultantų bendruomenę, kuri pastaraisiais metais išaugo dvigubai – siekia 5 tūkstančius.
Neatitikimo kaina: trūksta įgūdžių ir tinkamų žmonių
Pasak V.Kamandulienės, tokia profesijų neatitiktis daro įtaką ir žmonių galimybėms rasti darbą, ir ekonomikos augimui: „Kai pageidaujamos pareigos nesutampa su realia rinkos situacija, darbdaviai neranda tinkamų darbuotojų, o žmonės ilgiau ieško darbo. Jei trūksta įgūdžių, kelią į sėkmingą įsidarbinimą gali nutiesti perkvalifikavimas“. Užimtumo tarnybos duomenimis, spalio 1 d. iš 150,7 tūkst. net trečdalis darbo ieškančių žmonių neturėjo profesinio pasirengimo – nebuvo įgiję aukštojo arba profesinio išsilavinimo.
Europos duomenys rodo, kad darbo paklausos ir pasiūlos neatitikimas fiksuojamas ne tik Lietuvoje. Visoje Europos Sąjungoje (ES) apie dešimtadalį darbingo amžiaus žmonių šiuo metu galėtų dirbti, bet dėl įvairių priežasčių to nedaro. Bendrijoje ypač trūksta specialistų technologijų sektoriuje: IT, inžinerijos, duomenų analitikos srityse darbo pasiūlymų daug, tačiau tinkamų žmonių – vis dar per mažai.
„Telia“ Personalo atrankų vadovė mano, kad nors tarp darbo rinkos pasiūlos ir paklausos vis dar esama spragos, ją mažinti gali patys darbdaviai – suteikdami galimybes mokytis, persikvalifikuoti ir augti. „Kiekvienas iš mūsų nori dirbti darbą, kuris turi prasmę ir suteikia galimybę augti. Darbdaviai, kurie padeda žmonėms tobulėti ir išbandyti naujas sritis, prisideda prie to, kad darbo rinkos pasiūla ir paklausa pamažu artėtų viena prie kitos,“ – apibendrina J. Surgutanovienė.
