Visos Visatos ateitis pakibo ant plauko: nauji tyrimai kelia abejonių dėl kosmoso likimo, situacija bloga

Visata plečiasi vis sparčiau, ir tai jau seniai laikoma vienu iš kosmologijos pamatų. Tačiau naujausi duomenys kelia abejonių dėl šio reiškinio prigimties. Matavimai, atlikti skirtingais teleskopais, rodo prieštaringus rezultatus, o mokslininkai vis dažniau kalba apie vadinamąjį „Hubble’o“ įtempimą, tai neatitikimus tarp skirtingų Visatos plėtimosi greičio skaičiavimų.

Iš „Hubble’o“ teleskopo duomenų matyti, kad ankstyvojoje Visatoje plėtimasis buvo lėtesnis, o iš „James Webb“ observatorijos, tai kad iškart po Didžiojo sprogimo spartėjimas buvo stipresnis. Tai reiškia, kad mūsų dabartiniai modeliai gali būti pernelyg supaprastinti.

Kiekvienas naujas tyrimas analizuojamas itin atsargiai, nes skirtingos metodikos duoda skirtingus atsakymus. Tai kelia klausimą, ar tikrai žinome, kas lemia Visatos plėtimąsi?

Tamsiosios energijos paslaptis

Ilgą laiką buvo manyta, kad už spartėjančią Visatos plėtrą atsakinga tamsioji energija, tai paslaptinga jėga, kuri veikia kaip stūma. Iki šiol ji buvo laikoma pastovia, tačiau nauji tyrimai rodo, kad jos kiekis galėjo sumažėti maždaug 10 proc. per paskutinius kelis milijardus metų.

Tai atrodo nedaug, bet kosminiu mastu tokie pokyčiai gali kardinaliai pakeisti mūsų supratimą. Įdomu tai, kad dar anksčiau tokias užuominas rodė ir kiti projektai. Tai leidžia manyti, kad tamsioji energija nebūtinai yra pastovi, o gali keistis laikui bėgant.

Mokslininkai lygina ją su baterija, kuri pamažu išsikrauna. Iš pradžių ji stumia Visatą į priekį, bet laikui bėgant jos poveikis silpnėja. Tai atveria kelią naujoms teorijoms, pavyzdžiui, apie itin lengvas daleles, tai yra aksionus, galinčias būti šio proceso varikliu.

Galimi Visatos ateities scenarijai

Jeigu tamsioji energija iš tiesų kinta, tai turi didelę reikšmę prognozuojant, kas laukia mūsų kosmoso. Yra keli galimi scenarijai. Didysis įtrūkimas reikštų, kad visatos struktūra būtų tiesiog suplėšyta didėjant plėtimosi spartai. 

Didysis kolapsas, kad visata sustotų plėstis ir galiausiai vėl subyrėtų į save. Tačiau pagal dabartinius duomenis labiausiai tikėtinas yra Didysis atšalimas, tai nuolatinė plėtra, kurios metu materija sklaidysis vis labiau, kol kosmosas taps šaltas ir tuščias.

Šie scenarijai ne tik piešia skirtingas kosmoso pabaigos vizijas, bet ir paliečia fundamentalius fizikos klausimus, kas iš tikrųjų yra tamsioji energija ir kaip ji dera su mūsų turimomis gravitacijos bei dalelių teorijomis.

Atsakymų trūkumas

Šiandien kosmologijos standartinis modelis, jungiantis tamsiąją materiją ir tamsiąją energiją, nebeduoda vienareikšmių atsakymų. Naujos kartos teleskopai per artimiausius metus turėtų padėti suprasti, ar tamsioji energija tikrai kinta, ar dabartiniai prieštaravimai yra tik matavimo klaidos.

Iki tol lieka vienas esminis klausimas, tai mes žinome, kiek tamsiosios energijos yra Visatoje, bet vis dar nežinome, kas tai iš tikrųjų yra. O būtent ji nulems, kaip baigsis kosmoso istorija ir galbūt net mūsų pačių ateitis.