Vištienai, kaip ir kitai mėsai, neretai klijuojama „cheminių priedų“ etiketė. Kai kurie žmonės įsitikinę, kad paukščiai šeriami hormonais, steroidais arba nuolat gydomi antibiotikais. Dėl tokių baimių dalis vartotojų paukštienos visiškai atsisako arba ją renkasi itin atsargiai. Vis dėlto nemaža dalis šių nuostatų kyla iš pasenusių praktikų, pavienių skandalų ir ne iki galo suprastos informacijos.
Šiuolaikinė paukštininkystė per pastaruosius dešimtmečius smarkiai pasikeitė: griežtėja teisės aktai, tobulėja kontrolės sistemos, gerėja pašarų sudėtis ir auginimo technologijos. Todėl sąmoningai renkantis produktus verta remtis ne gandais, o aiškiais paaiškinimais, kaip iš tikrųjų auginamos vištos ir kas šiandien yra leidžiama bei draudžiama.
Vištiena jau daugelį metų kelia diskusijų. Spartus paukščių augimas ir didelė produkcijos pasiūla kai kuriems žmonėms kelia įtarimų, kad mėsoje gali būti augimo hormonų, steroidų ar antibiotikų likučių. Tačiau specialistai pabrėžia: nemaža dalis šių baimių paremta mitais ir pasenusiais įsitikinimais.
Ar vištienoje yra antibiotikų?
Ekspertai aiškina, kad šiandieninis intensyvus paukščių augimas paprastai nėra pasiekiamas „cheminių kokteilių“ pagalba. Dažniausiai tai – ilgametės kryptingos selekcijos ir tinkamai subalansuoto lesalo rezultatas. Šiuolaikinės veislės turi didelį natūralų augimo potencialą, kuris atsiskleidžia sudarius geras laikymo sąlygas ir užtikrinus visavertę mitybą.
Paukščių raciono pagrindą paprastai sudaro grūdiniai pašarai (pavyzdžiui, kviečiai, tritikaliai, kukurūzai), taip pat baltyminiai priedai, tokie kaip sojų ar rapsų išspaudos. Papildomai į lesalą įmaišomi vitaminai, mineralai ir būtinosios aminorūgštys. Kokybiškas, subalansuotas pašaras leidžia paukščiui augti greitai ir sveikai, nenaudojant draudžiamų ar pavojingų medžiagų.
Profilaktinis antibiotikų naudojimas „dėl visa ko“ šiuolaikinėje paukštininkystėje nebėra laikomas tinkama praktika. Antibiotikai gali būti skiriami tik tuomet, kai paukščiai suserga, ir tik veterinarijos gydytojo priežiūroje.
Taip pat taikomi vadinamieji išlaukos laikotarpiai: jei gyvūnams buvo skirti vaistai, jų negalima skersti, kol veikliosios medžiagos nėra pasišalinusios iš organizmo. Tai reiškia, kad į rinką tiekiama mėsa neturėtų turėti pavojingų vaistų likučių, o laikymąsi užtikrina teisės aktai ir laboratoriniai tyrimai.
Mistifikuoti hormonai ir steroidai
Itin gaji mitų grupė – pasakojimai apie augimo hormonus ir steroidus vištienoje. Specialistų vertinimu, tokie teiginiai yra nepagrįsti: hormoninių ar steroidinių preparatų naudojimas paukštininkystėje yra draudžiamas, be to, praktikoje būtų ekonomiškai nenaudingas.
Tokios medžiagos ne tik neatitiktų gyvūnų gerovės ir maisto saugos reikalavimų, bet ir reikšmingai didintų gamybos kaštus. Šiuolaikinė paukštininkystė remiasi kitu principu: genetine atranka, kokybiškais pašarais ir optimaliomis auginimo sąlygomis, o ne draudžiamų preparatų naudojimu.
Vištiena gali būti visavertė ir saugi mitybos dalis, jei ji gaunama iš patikimų ūkių, laikomasi maisto saugos reikalavimų, o namuose mėsa paruošiama tinkamai. Vis dėlto mitai kartais kartojami net ir išsilavinusių žmonių, todėl jie ilgainiui įsitvirtina visuomenėje ir klaidina vartotojus.
Subalansuotos mitybos požiūriu vištiena gali būti valgoma reguliariai, tačiau svarbu laikytis įvairovės principo: baltymų šaltinius verta kaitalioti ir derinti tarpusavyje.
Kaip tinkamai paruošti vištieną namuose?
Net ir saugiai užauginta mėsa gali kelti riziką, jei namuose su ja elgiamasi neteisingai. Vištienos saugumas priklauso ne tik nuo auginimo, bet ir nuo laikymo, atšildymo bei terminio apdorojimo.
Ruošiant vištieną svarbu laikytis pagrindinių taisyklių:
- šaldytą mėsą atšildyti šaldytuve, o ne kambario temperatūroje;
- žaliai mėsai naudoti atskirą pjaustymo lentelę ir įrankius, kad būtų išvengta kryžminės taršos;
- vištieną kepti ar virti iki pilno iškepimo: mėsa turi būti vientisos spalvos, be rausvų vietų, o sultys – skaidrios;
- paruoštų patiekalų ilgai nepalikti kambario temperatūroje;
- atvėsintą maistą laikyti šaldytuve.
Laikantis šių principų galima išsaugoti vištienos maistinę vertę ir kartu sumažinti žarnyno infekcijų riziką. Šiuolaikiniai auginimo metodai, griežti kontrolės standartai ir atsakingas vartotojo elgesys virtuvėje leidžia vištieną laikyti saugiu ir prieinamu maisto produktu, ypač kai ji perkama iš patikimų gamintojų.
