Prieš kelias dienas paskelbta žinia, kad VMI prie FM nelaukdama PVM įstatymo priėmimo priėmė įsakymą, kuriuo Lietuvos smulkiajam verslui suteikiama galimybė pradėti naudotis smulkaus verslo schema kitose ES valstybėse narėse ir gauti PVM identifikacinį numerį su žymeniu EX.
Nors įsakymas priimtas dar nepatvirtinus PVM įstatymo pakeitimo ir yra svarstymų, ar taip galima elgtis ar ne, tačiau smulkieji, kurie vykdo prekybą kitose ES valstybėse narėse neturėtų tuo skųstis, nes jiems tai reiškia galimybę nemokėti PVM.
„Vis tik, reikėtų turėti mintyje, kad šis teisės aktas leidžia tik Lietuvos smulkaus verslo atstovams pasinaudoti PVM lengvata kitose ES valstybėse narėse, tačiau jis niekaip nėra susijęs su kitų ES valstybių narių smulkaus verslo atstovų galimybėmis naudotis analogiška PVM lengvata Lietuvoje”, – atkreipia dėmesį Lietuvos Mokesčių Konsultantų asociacijos valdybos narė, UAB KJA Consulting vadovė – PVM konsultantė Karolina Jogminaitė – Matačienė.
Kitų ES valstybių narių asmenys galės naudoti smulkaus verslo schema Lietuvoje jau tik po to, kai bus priimtas PVM įstatymo pakeitimas ir čia VMI prie FM net ir su geriausiais norais ir ketinimais pagelbėti jau niekaip negali.
VMI prie FM sausio 17 d. įsakymas yra iš esmės nukreiptas į Lietuvos asmenų veiklą kitose ES valstybėse narėse pagal tų valstybių vidinius teisės aktus ir tam, kad tie nacionaliniai teisės aktai veiktų pilna apimti ir lietuviai turėtų PVM išimtį – Lietuvos asmenims tik reikėjo Lietuvoje gauti PVM identifikacinį numerį.
Su kitų ES valstybių narių asmenų teisėmis Lietuvoje yra kitaip – galiojantis įstatymas labai aiškiai reglamentuoja kada ir kas turi mokėti PVM Lietuvoje ir tokia PVM lengvata kitų ES valstybių narių asmenims pas mus kol kas nenumatyta.
Taigi, priėmus VMI prie FM įsakymą, mes tarsi pagerinome Lietuvos smulkaus verslo konkurencines sąlygas kitose ES valstybėse narėse, tačiau kitų ES valstybių narių smulkų verslą Lietuvoje diskriminuojame. Diskusijų su VMI prie FM metu, VMI atstovai patvirtino, kad kitų valstybių narių smulkusis verslas, kuris turi jo įsikūrimo valstybėje išduotą PVM identifikacinį numerį su žymeniu EX – PVM lengvata naudotis Lietuvoje negali ir jeigu vykdo veiklą Lietuvoje – PVM vis dar turėtų būti mokamas nuo pirmo pardavimo sandorio nepriklausomai nuo sandorio vertės.
„Paprastai tariant, jeigu Lietuvos įmonė parduoda prekes Austrijoje, tai ji PVM ten gali nemokėti, o jeigu Austrijos įmonė parduoda prekes Lietuvoje – PVM mokėti čia turi”, – patikslina K. Jogminaitė – Matačienė.
Nors pačioje PVM direktyvoje yra aiškiai pasakyta, kad jeigu valstybė narė suteikia PVM lengvatą savo valstybėje įsikūrusiems asmenims, tai tokia lengvata turi būti suteikiama ir kitos ES valstybės apmokestinamiesiems asmenims. Taigi, mes galime sakyti, kad šiuo metu kitų ES valstybių asmenų teisės Lietuvoje yra pažeistos ir tai galėtų būti pagrindas inicijuoti teisės pažeidimo procedūrą.
Reiktų nepamiršti ir to, kad ribojimas kitų ES valstybių asmenims naudotis PVM lengvata šiuo metu gali turėti tiesioginių finansinių pasekmių ir Lietuvos verslo įmonėms.
„Pateiksiu vieną paprastą pavyzdį: jeigu PVM įstatymas būtų buvęs įgyvendintas laiku, tai PVM neapmokestinamas paslaugas (tarkime gydymo ar finansines paslaugas) teikianti Lietuvoje įsikūrusi įmonė įsigydama tam tikras paslaugas iš kitų ES valstybių narių smulkaus verslo atstovų, neturėtų prisiskaičiuoti PVM atvirkštiniu būdu, t.y., paprastai tariant ji jas įsigytų be PVM.
Tačiau šiuo metu ir vien tik dėl to, kad laiku nebuvo priimtas teisės aktas, kurį privaloma priimti pagal ES teisę, ši įmonė turėtų prisiskaičiuoti PVM atvirkštiniu būdu be teisės į PVM atskaitą, t.y., šį PVM ji turėtų sumokėti į biudžetą. Įmonei tai grynas finansinis nuostolis, o Lietuvos biudžetas gauna PVM, kurio pagal ES teisę jis neturėtų šiuo atveju gauti”, – įspėja LMKA valdybos narė.
Akivaizdu, kad vėlavimas priimti įstatymo pakeitimą verslo atstovams turi neigiamų finansinių pasekmių. Taigi, nors smulkieji, kurie vykdo pardavimus kitose ES valstybėse, gali džiaugtis VMI įsakymo priėmimu ir naujomis galimybėmis, bet Lietuvos verslininkų, kurie perka prekes ar paslaugas iš kitų valstybių narių smulkiųjų verslininkų, šis įsakymas negelbėja nė kiek ir jie vis dar lieka nekonkurencingoje padėtyje su kitų ES valstybių asmenimis. Taigi, aš matyčiau galimybę skųstis dėl laiku neįgyvendintos PVM direktyvos ne tik kitų ES valstybių narių smulkiesiems verslininkams, kurie turi sandorių su Lietuvos verslu, bet ir pačiam Lietuvos verslui.
Čia gal reikėtų dar akcentuoti ir tai, kad gal daugelis įsivaizduoja, kad smulkaus verslo schema yra aktuali tik smulkiam verslui, tarsi tik suvenyrų pardavėjams užsienio mugėse, bet vis tik ši schema ne tik apie tai, ji paliečia kiekvieną verslą– tiek mažą, tiek ir didelį. Todėl, suprasti kaip ji veikia, kam ji skirta, kokias pasekmes sukelia, kada apsimoka ja naudotis, kada ne – turėtų rūpėti kiekvienam verslui.
