Rudens pabaigoje pasirodžiusi Vokietijos civilinės saugos tarnybos ataskaita sukrėtė daugelį: šalis, ilgą laiką laikyta viena saugiausių Europoje, pirmą kartą per 35 metus paskelbė rekomendacijas ruoštis karui. Šiame dokumente piliečiai raginami kaupti maisto atsargas, domėtis priedangomis ir žinoti, kaip elgtis išpuolio metu.
Tuo metu Lietuvoje – vis dar tvyro nejaukos tyla. Nors geopolitinė padėtis sudėtinga, o netoliese vis dažniau pasirodo dronai, dauguma gyventojų nesiima jokių veiksmų. Tyrimai rodo, kad tik trečdalis lietuvių pasirengę ekstremaliai situacijai, o net aštuoni iš dešimties neturi išvykimo krepšio.
Skirtumai tarp šalių atsiranda ne tik dėl valdžios sprendimų, bet ir dėl požiūrio. Lietuvoje vis dar stiprus įsitikinimas, kad vis tiek nieko nepakeisi. Bet ar tikrai?
Vokietija atnaujino rekomendacijas pirmą kartą po 35 metų
Vokietijos federalinė civilinės saugos ir nelaimių valdymo tarnyba BBK pirmą kartą per daugiau nei tris dešimtmečius atnaujino rekomendacijas gyventojams. Jose dabar pirmą kartą paminėtas žodis karas, o gyventojams siūloma sukaupti dešimties dienų atsargas, įskaitant maistą, vandenį, vaistus ir kitus būtiniausius daiktus.
BBK vadovas Ralfas Tiesleris sako, kad tokių priemonių imtasi dėl vis dar trunkančio Rusijos karo Ukrainoje ir realios grėsmės visam regionui. Naujajame vadove „Pasirengimas krizėms ir nelaimėms“ taip pat aprašoma, kaip atpažinti dezinformaciją, elgtis panikos metu, kur ieškoti priedangų.
Daug dėmesio skiriama ir hibridinėms grėsmėms: kibernetinėms atakoms, sabotažui, informaciniam karui. Specialistai pabrėžia, kad kiekvienas žmogus turi pats nuspręsti, kaip pasiruošti, bet atsargumas niekada nepakenks.
Lietuviai vis dar nepasiruošę – trūksta ne tik atsargų, bet ir informacijos
Tuo metu Lietuvoje padėtis gerokai prastesnė. Naujausias „Spinter“ tyrimas parodė, kad tik 3 iš 10 gyventojų būtų pasirengę krizinei situacijai. Net 8 iš 10 neturi net išvykimo krepšio. Beveik pusė gyventojų nežino, kur yra artimiausia priedanga.
Vidaus reikalų ministerija skelbia, kad šiuo metu Lietuvoje paruošta apie 6,5 tūkst. priedangų. Tačiau jos talpintų tik 1,5 mln. žmonių – pusę šalies. Pasak ministro Vladislavo Kondratovičiaus, šį skaičių planuojama didinti, o iš ES fondų tam skirta 52 mln. eurų.
Nepaisant to, dalis gyventojų į pasirengimą žiūri su ironija. „Ką padarysi, tegu krenta“, – atsako vienas praeivis į klausimą apie galimą bombų pavojų. Kiti sako pasitikintys savimi, esą reaguos pagal situaciją.
Ką perka pasiruošimui – nuo miegmaišių iki vandens filtrų
Tuo metu išgyvenimui skirtų prekių parduotuvėse klientų daugėja. „Armijai ir civiliams“ atstovai sako, kad vis dažniau žmonės perka miegmaišius, vandeniu užpilamą maistą, dujų balionėlius, vandens filtrus ir dideles kuprines visai šeimai. Pastebimas išaugęs susidomėjimas po dronų skrydžių Lenkijos link.
Vilnietis Petras tikina, kad turi palapinę, miegmaišį, maisto atsargų. „Geriau būti pasiruošus nei paskui bėgt su vienu buteliu vandens“, – sako jis.
Kodėl žmonės nesiruošia? Atsakymai kelia nerimą
Raudonojo Kryžiaus atstovai pabrėžia, kad pasiruošimo trūkumas dažnai kyla ne iš abejingumo, o iš nežinojimo. „Dalis žmonių nesiruošia, nes tiesiog nežino, kur ieškoti informacijos, kiti – dėl streso ar tikėjimo, kad krizė jų nepalies“, – aiškina organizacijos generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.
Dar viena problema – tikėjimas, kad valdžia viskuo pasirūpins. Tačiau specialistai primena, kad pirmosios krizės valandos gali priklausyti tik nuo to, kiek pasiruošęs esate pats. O artimiausią priedangą galite rasti naudodamiesi programėle „LT72“.
Išgyvenimo krepšio turinys – ką vertėtų turėti namuose?
Jei dar nesusikrovėte išvykimo krepšio, ekspertai rekomenduoja šiuos daiktus:
- geriamojo vandens bent trims dienoms
- konservų, greitai negendančio maisto
- miegmaišį arba šiltą apklotą
- vaistų, reikalingų kasdien
- dokumentų kopijų
- žibintuvėlį ir atsarginių baterijų
- vandens filtrą arba tablečių vandeniui valyti
- pirmosios pagalbos rinkinį
- grynųjų pinigų
- telefoną su pakrovėju ir atsarginiu akumuliatoriumi
Krizė gali kilti bet kada – ar būsime jai pasiruošę?
Vokietijos pavyzdys rodo, kad net stabilios ir išsivysčiusios šalys pripažįsta karo grėsmę. O jų gyventojai – pradeda ruoštis. Lietuviai, nors ir išgyvenę ne vieną istorijos posūkį, vis dar tikisi, kad šįkart viskas praeis. Tačiau ar tikrai verta laukti paskutinės minutės?
Atsarga gėdos nedaro – o pasiruošimas gali išgelbėti ne tik dieną, bet ir gyvybę.
