Savaitraščiui „Spiegel“ paskelbus apie tai, jog Vokietijos kariuomenė susiduria su iššūkiais ieškodama savanorių, norinčių tarnauti Lietuvoje dislokuojamoje brigadoje, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ragina šiuo klausimu neskubėti nerimauti. Pasak konservatoriaus, savanorių atrankos procesas dar tik įsibėgėja, o net ir nesurinkus jų pakankamai, gali būti taikomas privalomas šaukimo mechanizmas, todėl Bundesveras turi visas galimybes suformuoti brigadą.
„Nepamirškime vieno paprasto dalyko: mes kalbame apie savanorystės principu renkamus karius. Tas procesas nesibaigė, dar bus išsiųsti laiškai visiems, kurie galėtų būti savanoriai. Matysime tada rezultatą, čia yra tik tarpinė fotografija. Galų gale, jeigu jau neužtenka savanorių – tada tu įjungi privalomą mechanizmą. Kaip ir mes organizuodami savo šauktinius pirmą atidarome duris savanoriams, kai užsipildo savanoriai, jų neužtenka, lieka dar vietos – tada jau kvieti pagal privalomą principą“, – „Žinių radijui“ penktadienį komentavo politikas.
„Aš manau, kad vokiečiai tikrai susitvarkys (…). Čia yra asmeninis (Boriso – ELTA) Pistoriaus politinis projektas ir jis viską padarys, kad jis pavyktų. (Friedrichas – ELTA) Merzas irgi politiškai remia“, – pridūrė politikas pabrėždamas itin stiprią Vokietijos gynybos ministro ir kanclerio lyderystę.
Kaip rašė Vokietijos savaitraštis, šalies Bundesverui sunkiai sekasi rasti savanorių Lietuvoje dislokuojamai brigadai – ypač mažai norinčiųjų esą yra tarp eilinių: į 203–iąjį tankų batalioną ir 122–ąjį mechanizuotąjį pėstininkų batalioną savanoriškai registravosi tik 28–47 proc. karių.
Vidaus naudojimui skirtame dokumente, anot savaitraščio, situacija apibūdinama kaip dar kritiškesnė: į 2 tūkst. pareigybių pagrindinėse pajėgose, pavyzdžiui, artilerijos, žvalgybos ar inžinerijos daliniuose, iki šiol pasisiūlė tik apie 10 proc. reikalingų karių, nors Gynybos ministerija siūlo patrauklias finansines išmokas.
Pasak „Spiegel“, ministerija planuoja imtis priemonių. Be kita ko, 43 tūkst. karių bus išsiųsti informaciniai laiškai, siūlomos išvykos į Lietuvą, nuo dvejų iki vienerių metų trumpinamas minimalus tarnybos laikas.
Bundesveras leidiniui patvirtino savanorių trūkumą, bet pabrėžė, kad tai tik tarpinė padėtis ir ji gali keistis.
Tuo metu reaguodamas į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, prezidentas Gitanas Nausėda teigė kalbėjęs su Vokietijos kancleriu F. Merzu. Šis esą jį patikino, jog Vokietijos įsipareigojimai Lietuvai toliau lieka nepakitę. Be to, šalies vadovas sakė Miuncheno konferencijos paraštėse apie šią situaciją kalbėsiąs ir su šalies gynybos ministru B. Pistoriumi.
ELTA primena, kad Berlynas 2023 metų rudenį patvirtino, kad Lietuvoje nuolatiniam buvimui dislokuos kovinės parengties brigadą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. B. Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
