Vokietijos vyriausybė žengė istorinį žingsnį, patvirtindama įstatymo projektą, kuriuo planuojama iš esmės pakeisti karo tarnybos sistemą. Šis sprendimas priimtas siekiant padidinti šalies ginkluotąsias pajėgas ir užtikrinti didesnį nacionalinį saugumą.
Naujasis modelis, kurį pasiūlė gynybos ministras Borisas Pistorius, pirmiausia remiasi savanorišku principu, tačiau numato ir galimybę sugrąžinti privalomąją tarnybą tuo atveju, jei savanorių skaičius būtų per mažas. Taip valdžia nori užtikrinti, kad Bundesveras ateityje turėtų pakankamai personalo.
Tikimasi, kad iki 2030 metų Vokietijos kariuomenę sudarys bent 260 tūkst. aktyvių karių ir dar 200 tūkst. rezervistų. Tai reikštų didžiausią Bundesvero plėtrą per pastaruosius dešimtmečius.
Nauja tvarka ir pagrindinė tikslinė grupė
Įstatymo projekte numatyta, kad pagrindinė tarnybos amžiaus grupė bus jauni vokiečiai nuo 18 iki 25 metų. Siekiant padaryti tarnybą patrauklesnę, planuojama didinti atlyginimus bei gerinti karių socialines garantijas.
Jau nuo 2026 metų visi jaunuoliai gaus klausimynus, kuriuose turės nurodyti, ar nori tarnauti Bundesvere. Vyrams jų užpildymas bus privalomas, moterims – savanoriškas. Tie, kurie bus atrinkti kaip tinkami, bus pakviesti į papildomą vertinimo procesą.
Svarbiausia naujovė numatyta nuo 2027 metų liepos 1. Visi aštuoniolikmečiai privalės praeiti medicininę patikrą, kuri padės nustatyti jų tinkamumą karo tarnybai, net jei jie ir nesutiktų savanoriškai tarnauti. Taip Gynybos ministerija planuoja sukaupti pilną duomenų bazę apie visus jaunuolius, galinčius būti pašauktus į tarnybą.
Įstatymo įsigaliojimas ir visuomenės nuomonė
Įstatymo projektas turėtų įsigalioti 2026 metų sausį, jei jam pritars Bundestagas. Šiuo metu dauguma vokiečių palaiko privalomos tarnybos grąžinimą, nors jaunoji karta šiam sprendimui išlieka skeptiška.
Vokietijos gynybos ministerija pabrėžia, kad ši reforma yra būtina atsižvelgiant į saugumo situaciją Europoje ir augančią įtampą dėl Rusijos veiksmų.
Rekordiniai skaičiai ir perspektyvos
Dar 2024 metais Bundesveras paskelbė rekordinę statistiką – į tarnybą buvo priimta daugiau nei 20 tūkstančių naujų karių. Tai buvo 31 procentu daugiau nei metais anksčiau. Tokie rezultatai rodo, kad visuomenės susidomėjimas tarnyba didėja, tačiau valdžia nori užtikrinti stabilų ir ilgalaikį kariuomenės augimą.
Ši reforma taps viena iš didžiausių Vokietijos gynybos politikos permainų per pastaruosius dešimtmečius ir turės ilgalaikį poveikį šalies saugumui bei NATO įsipareigojimų vykdymui.
