Vokietijos gynybos ministerija paskelbė planą, kuris gali iš esmės pakeisti šalies kariuomenės pajėgumus ir turėti ilgalaikį poveikį visos Europos saugumo architektūrai. Tai vienas ambicingiausių projektų per visą pokario laikotarpį, kuris rodo aiškų Vokietijos siekį tapti dominuojančia karine jėga žemyne.
Pagal šiuos planus iki 2041 metų į ginkluotės įsigijimus bus investuota daugiau kaip 355 milijardai eurų. Oficialiai deklaruojamas tikslas yra paversti Vokietijos kariuomenę stipriausia konvencine armija Europoje.
Šis sprendimas žymi aiškų atsitraukimą nuo dešimtmečius vyravusio santūrumo gynybos politikoje ir siunčia signalą, kad Berlynas nori imtis aktyvesnio vaidmens užtikrinant regiono saugumą.
Federalinio biudžeto projekte numatyta, kad 2025 metais ginkluotės pirkimams bus skirta 8,2 milijardo eurų, o jau 2026 metais ši suma išaugs iki 22,3 milijardo. Dar svarbesnė yra ilgalaikių įsipareigojimų sistema, kuri leis pasirašyti kontraktus dėl didžiausių ginkluotės projektų nuo 2027 iki 2041 metų, kurių vertė siekia 325 milijardus eurų.
Tai reiškia, kad Vokietijos gynybos ministerija galės planuoti ir užsakyti tankus, karo laivus bei lėktuvus, kurie bus tiekiami palaipsniui per kelis dešimtmečius.
Prioritetai ginkluotės pirkimuose
Išsami planuojamų išlaidų struktūra atskleidžia strateginius prioritetus. Didžiausią biudžeto dalį sudaro amunicijos įsigijimai, kuriems bus skirta daugiau kaip 70 milijardų eurų. Tai aiški reakcija į karą Ukrainoje, parodžiusį, kokią svarbą turi ilgalaikiai atsargų rezervai.
Antroje vietoje pagal vertę numatomi kovos mašinos su 52,5 milijardų eurų biudžetu, po jų seka karinio jūrų laivyno įranga ir laivai su 36,6 milijardo eurų suma, o taip pat orlaiviai ir raketos, kuriems numatyta 34,2 milijardo.
Ne mažiau svarbios yra ir kitos sritys, tai beveik 21 milijardas eurų bus skirta logistiniam aprūpinimui, dar tiek pat įvairiems transporto įrenginiams, apie 16 milijardų telekomunikacijų sistemoms ir daugiau kaip 13 milijardų satelitinei komunikacijai. Didžiausias finansavimo pikas suplanuotas 2029 ir 2030 metais, kai išlaidos kasmet sieks per 52 milijardus eurų.
Ilgalaikis planas ir politinės ambicijos
Iki 2025 metų pabaigos iš specialaus Bundesvero fondo jau bus išleista beveik 28 milijardai eurų, kas rodo spartų plano įgyvendinimo tempą. Tai atsakas į ilgus dešimtmečius trukusį gynybos finansavimo stygių, kuris paliko Vokietijos kariuomenę prastos parengties būsenoje.
Kancleris Friedrichas Merzas aiškiai nurodė, kad Vokietija siekia tapti pagrindine Europos gynybos ašimi ir sukurti kariuomenę, kuri būtų ne tik moderni, bet ir pasirengusi veikti bet kokiomis aplinkybėmis. Toks kursas žymi esminę permainą šalyje, kuri ilgą laiką vengė aktyviai plėsti karinį vaidmenį tarptautinėje arenoje.
Vis dėlto tokiam planui įgyvendinti būtina parlamento parama, nes kalbama apie investicijas, kurios tęsis iki pat ketvirtojo šio amžiaus dešimtmečio. Įsipareigojimai gali būti papildomi naujais užsakymais, jei situacija pareikalaus, todėl numatyta suma yra tik pradinė bazė, kuri gali dar labiau išaugti.
Pasekmės Europai ir NATO
Jei šie planai bus patvirtinti, Vokietija taps viena didžiausių NATO karinių galių ir iš esmės pakeis Europos gynybos peizažą artimiausiems dešimtmečiams. Tai suteiks papildomą saugumo garantiją visam regionui, bet kartu sukels ir didžiulių logistikos bei organizacinių iššūkių.
Kyla klausimas, ar šis grandiozinis projektas bus įgyvendintas laiku ir be didelių finansinių nukrypimų, nes istorija rodo, kad tokio masto ginkluotės programos dažnai susiduria su vėlavimais ir išaugusiomis sąnaudomis. Vis dėlto, net skeptiškai vertinant, aišku viena, jog Vokietija žengia į naują etapą, kuris gali tapti lūžio tašku ne tik jos pačios, bet ir visos Europos saugumo politikoje.
