Pastarosiomis savaitėmis tarptautinėje politinėje arenoje vis garsiau girdimos diskusijos dėl Vakarų šalių požiūrio į Izraelio vykdomus veiksmus Gazos Ruože.
Nors dauguma sąjungininkų ilgą laiką laikėsi gana nuosaikios pozicijos, augantis civilių aukų skaičius ir intensyvėjantys kariniai veiksmai vis labiau verčia kai kurias valstybes permąstyti savo santykius su Tel Avivu.
Vokietija, laikoma vienu artimiausių Izraelio partnerių Europoje, šįkart pasirinko itin ryžtingą žingsnį, kuris gali turėti ilgalaikių pasekmių ne tik dvišaliams santykiams, bet ir platesnei tarptautinei politikai.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paskelbė, kad šalis stabdo ginklų tiekimą Izraeliui, jei šie galėtų būti panaudoti Gazos Ruože. Pasak jo, dabartiniai Izraelio veiksmai apsunkina pirminių operacijos tikslų pasiekimą, praneša „Deutsche Welle“.
„Esant tokioms aplinkybėms, Vokietijos vyriausybė iki tol, kol nebus priimti kiti sprendimai, nepatvirtins karinės įrangos, kuri galėtų būti panaudota Gazos Ruože, eksporto,“ – teigė F. Merzas.
Jis taip pat pakartojo ankstesnę Berlyno poziciją dėl Izraelio teisės gintis nuo „Hamas“.
„Įkaitų paleidimas ir ryžtingos paliaubų derybos yra mūsų prioritetas. „Hamas“ nuginklavimas – būtinas“, – pabrėžė kancleris.
Vis dėlto jis pridūrė, kad paskelbti „dar griežtesni Izraelio kariuomenės veiksmai“ kelia vis daugiau klausimų, kaip šiuos tikslus būtų galima pasiekti.
„Vokietijos vyriausybė lieka giliai susirūpinusi dėl besitęsiančių civilių kančių Gazos Ruože. Atsižvelgiant į planuojamą puolimą, Izraelio vyriausybė turi dar didesnę atsakomybę nei anksčiau užtikrinti, kad gyventojams netrūktų būtiniausių priemonių“, – sakė F. Merzas.
Tuo pat metu kancleris patiria vis didesnį koalicijos partnerių spaudimą, kurie mano, kad Berlynas turėtų imtis griežtesnės pozicijos Izraelio atžvilgiu.
Vokietija taip pat neprisijungė prie beveik 30 Vakarų šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Prancūziją, bendro pareiškimo, kuriame raginama Izraelį kuo greičiau nutraukti kovos veiksmus.
Rugpjūčio 1 dieną Slovėnija uždraudė ginklų importą, eksportą ir tranzitą į bei iš Izraelio, tapdama pirmąja Europos Sąjungos nare, priėmusia tokį sprendimą. Tuo tarpu Belgijos teismas taip pat nusprendė sustabdyti karinės įrangos tranzitą į Izraelį per Flandriją.
Šis sprendimas buvo priimtas po keturių žmogaus teisių organizacijų pateikto ieškinio, kuriame teigiama, kad per Antverpeno uostą gabenami ginklai gali būti naudojami vykdant karo nusikaltimus Gazoje.
