Nauja sociologinė apklausa atskleidė, kad dauguma Vokietijos gyventojų pritartų privalomosios karo tarnybos atnaujinimui. Vis dėlto apklausos duomenys rodo ryškią kartų takoskyrą, jauniausi piliečiai šiai idėjai dažniausiai nepritaria, o vyresni žmonės, kuriems tarnyba nebegresia, yra gerokai labiau linkę palaikyti jos sugrąžinimą.
Apklausos metu gyventojų buvo klausiama, ar būtina vėl įvesti privalomąją tarnybą tuo atveju, jei Bundesverui pritrūktų savanorių. Net 59 procentai atsakė teigiamai, o 37 procentai buvo prieš. Akivaizdu, kad nemaža visuomenės dalis mato galimą privalomosios tarnybos naudą šalies gynybos stiprinimui, ypač atsižvelgiant į didėjančią geopolitinę įtampą Europoje.
Jaunimo požiūris buvo labiausiai skeptiškas, net 61 procentas jaunuolių, kurie yra labiausiai paveikiami tokios priemonės, pareiškė esantys prieš privalomąją tarnybą. Tuo tarpu vyresni nei 60 metų gyventojai, kuriems ši pareiga jau neaktuali, buvo gerokai palankesni, net 67 procentai jų pritarė tarnybos sugrąžinimui. Šie skaičiai rodo, kad požiūris į karinę pareigą labai priklauso nuo to, ar žmogui pačiam realiai grėstų šios pareigos vykdymas.
Politinė priklausomybė taip pat darė įtaką apklaustųjų nuomonei. Didžiausią pritarimą privalomajai tarnybai išreiškė CDU/CSU partijos rinkėjai, net 77 procentai jų pasisakė už. Priešingai, kairiosios „Die Linke“ partijos šalininkai buvo labiausiai nusistatę prieš, 70 procentų jų nepritarė idėjai.
Nepaisant diskusijų apie galimą privalomosios tarnybos sugrąžinimą, Bundesveras 2024 metais fiksavo didžiausią savanorių skaičių per visą savo istoriją, per metus į kariuomenę įstojo daugiau nei 20 tūkstančių naujokų. Gynybos ministerija skelbia, kad susidomėjimas tarnyba išaugo net 31 procentu, palyginti su ankstesniais metais.
Šį augimą paskatino modernios priemonės, skaitmeninės kampanijos, aktyvi komunikacija socialiniuose tinkluose, mobilios konsultacijų stotelės ir specialiai jaunimui skirti informaciniai projektai pagal programą „Agenda Attraktivität“. Kitas apklausos klausimas buvo susijęs su pasirengimu ginti Vokietiją ginkluotos atakos atveju.
Tik 16 procentų gyventojų atsakė, kad „be abejonės“ stotų ginti šalį su ginklu rankose, dar 22 procentai sakė, kad „galbūt“. Tuo tarpu net 59 procentai apklaustųjų pareiškė, kad greičiausiai ar tikrai nesiryžtų kovoti. Tarp vyrų nepasiryžusiųjų buvo 46 procentai, o tarp moterų šis rodiklis siekė net 72 procentus.
Mažiausiai pasirengę gintis buvo vyresni nei 60 metų asmenys, net 68 procentai jų teigė, kad nesiimtų ginkluotos gynybos. Kaip ir ankstesniuose klausimuose, daugiausiai pasipriešinimo gynybai išreiškė kairiosios partijos rinkėjai, 71 procentas jų atsakė neigiamai.
Paklausus apie galimą karinės atakos grėsmę per artimiausius penkerius metus, 72 procentai gyventojų atsakė, kad tokia grėsmė yra mažai tikėtina. Tik 27 procentai mano, kad karinis išpuolis yra realus. Tačiau dauguma, 59 procentai tiki, kad Vokietijai gali tekti teikti karinę pagalbą kitai NATO narei, jei tokia būtinybė kiltų. Tuo tarpu 39 procentai respondentų su tuo nesutiko.
Atsižvelgiant į tarptautinę situaciją, NATO šiuo metu svarsto galimybę dislokuoti Vokietijos ir Nyderlandų sąjunginių pajėgų korpusą Estijos Parnu mieste. Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pažymėjo, kad sprendimas šiuo klausimu gali būti priimtas dar iki metų pabaigos.
Tuo tarpu Vokietijos kariuomenė taip pat plečia savo fizinį buvimą Rytų Europoje. 2025 metų balandį Lietuvoje oficialiai pradėta formuoti 45-oji šarvuotoji brigada. Nors šiuo metu ši karinė dalis dar nėra visiškai pasiruošusi vykdyti kovines užduotis, planuojama, kad iki 2027 metų ji bus visiškai parengta veikti.
Šie pokyčiai rodo, kad Vokietija ruošiasi galimiems iššūkiams, stiprindama savo gynybos pajėgumus tiek šalies viduje, tiek bendrame NATO kontekste. Visuomenės požiūris į karinę tarnybą tampa svarbia tema, atskleidžiančia gilias vertybines, kartų ir politines skirtis.
