Vokietijos jūrų uostai kreipėsi į federalinę vyriausybę, reikalaudami skirti lėšų iš šalies gynybos biudžeto. Uostų vadovai įspėja, kad dabartinė infrastruktūra nėra pasirengusi galimam kariniam konfliktui ir be papildomų investicijų logistikos grandinės gali žlugti.
Pasak jų, kalbama ne apie prabangą, o apie būtinybę, nes karo atveju būtent uostai taptų tiekimo ir kariuomenės dislokavimo centrais. Vokietijos uostų sąjunga (ZDS) laiške gynybos ministrui Borisui Pistoriusui priminė, jog be tinkamų investicijų kiltų rimtų grėsmių nacionaliniam ir NATO saugumui.
Uostai yra pirmieji objektai, kurie galėtų būti atakuoti, todėl jų apsauga turi būti finansuojama iš valstybės biudžeto. Asociacija atkreipia dėmesį, kad ši infrastruktūra yra gyvybiškai svarbi tiek civiliniams, tiek kariniams poreikiams. Todėl siūloma įdiegti „dvejopo naudojimo“ principą: vienos investicijos tarnautų ir kasdienėms logistikos reikmėms, ir kariuomenės uždaviniams.
Reikalavimas – 3 milijardai eurų
Nors konkreti suma laiške nenurodoma, pramonės atstovai pabrėžia, kad uostams reikia mažiausiai 3 milijardų eurų. Šios lėšos turėtų būti skirtos krantinių sutvirtinimui, krovos aikštelių pritaikymui sunkiąjai karinei technikai, geležinkelio linijų atnaujinimui bei kibernetinės apsaugos stiprinimui.
Hamburgo asociacija, vienijanti daugiau nei 150 bendrovių, pažymi, kad be šių investicijų Bundesverui ir NATO partneriams būtų sudėtinga užtikrinti karių bei technikos judėjimą. „Jeigu kiltų nepaprastoji padėtis, kariuomenės vienetai turėtų būti perdislokuoti būtent per mūsų uostus. Turime būti pasirengę šiam scenarijui, net jei tikimės, kad jis niekada neįvyks“, – teigiama kreipimesi.
NATO logistikos arterija
Vokietijos uostai yra strateginiai logistikos mazgai visam Aljansui. Hamburgo, Bremerhafeno, Vilhelmshafeno ir Rostoko uostai laikomi pagrindinėmis šalies jūrinėmis arterijomis, galinčiomis priimti didžiausius NATO karinius laivus bei pervežti šarvuotąją techniką.
Neatsitiktinai dar 2023-iaisiais Bremerhafeno uoste buvo iškraunami JAV šarvuoti „MaxxPro“ automobiliai, skirti NATO pratyboms Europoje. Tokie pavyzdžiai tik parodo, kad be modernios ir saugios infrastruktūros Vokietija negalėtų efektyviai atlikti savo vaidmens Aljanse.
Gynybos investicijų prioritetai
Pastaruoju metu kai kurie Vokietijos keliai ir geležinkeliai jau pripažinti strategiškai svarbiais kariniams tikslams. Jie bus finansuojami iš Gynybos ministerijos biudžeto, tam numatyta apie 8 milijardus eurų artimiausiais metais. Uostų sektorius dabar siekia tapti šios programos dalimi.
ZDS pabrėžia, kad gynyba yra federalinės vyriausybės atsakomybė ir vietos bendruomenės negali būti paliktos vienos. Todėl būtina, kad Berlynas prisiimtų visą finansinę naštą.
Signalas visai Europai
Uostų vadovų kreipimasis siunčia aiškų signalą ne tik Vokietijos visuomenei, bet ir visai Europai. Geopolitinė įtampa verčia permąstyti infrastruktūros prioritetus – tai nebe vien prekyba ir ekonomika, bet ir karinis pasirengimas. Jei uostai liktų neapsaugoti, NATO rytinis flangas susidurtų su rimtomis logistikos problemomis, o Vokietija negalėtų įvykdyti savo sąjungininkų įsipareigojimų.
Ar norite, kad kitą tokio tipo straipsnį perrašyčiau dar labiau akcentuodamas pavojaus toną, pabrėžiantį, kad Vokietijos uostai iš tikrųjų gali tapti pirmuoju karo taikiniu?
