Jei vonioje ar dušo zonoje pastebėjote pelėsį, delsti nereikėtų. Kuo ilgiau pelėsis paliekamas be priežiūros, tuo giliau jis įsiskverbia į paviršius ir tuo sudėtingiau tampa jį visiškai pašalinti.
Laiku nesiėmus veiksmų, pelėsis gali tapti nuolatine problema, reikalaujančia ne tik valymo, bet ir rimtesnių remonto darbų. Todėl svarbu žinoti, kas iš tiesų veikia, ir kaip spręsti problemą iš esmės.
Kodėl pelėsis taip dažnai atsiranda vonioje?
Vonios kambarys yra viena palankiausių vietų pelėsiui formuotis. Čia nuolat vyrauja šiluma ir didelė drėgmė, kuri kartais gali siekti net 90 procentų.
Drėgmė kondensuojasi ant sienų, plytelių, siūlių ir kitų paviršių. Jei patalpa prastai vėdinama, vanduo nespėja išgaruoti, todėl susidaro idealios sąlygos pelėsiui augti.
Pelėsis ne tik gadina estetinį vaizdą, bet ir ardo paviršius, trumpina jų tarnavimo laiką, skleidžia nemalonų kvapą. Be to, jis gali kelti pavojų sveikatai.
Pelėsio poveikis sveikatai
Pelėsiai gali sukelti alergines reakcijas, o kai kurios jų rūšys laikomos patogeniškomis. Kiti pelėsiai išskiria toksinus, kurie ilgainiui gali neigiamai veikti žmogaus organizmą.
Ore pasklidusios sporos patenka į kvėpavimo takus ir gali sukelti alergijas, kvėpavimo sutrikimus, paūminti astmą ar prisidėti prie lėtinių uždegimų. Dėl šios priežasties pelėsio problema neturėtų būti ignoruojama.
Kur vonios kambaryje pelėsis atsiranda dažniausiai?
Prieš pradedant kovą su pelėsiu, svarbu nustatyti drėgmės šaltinį. Patikrinkite, ar nėra vamzdžių pratekėjimų, ar nevarva čiaupai, ar nepažeistos tarpinės.
Pelėsis dažniausiai formuojasi vietose, kur nuolat kaupiasi kondensatas: kampuose, siūlėse, nišose, taip pat sunkiau pasiekiamose vietose, kurios rečiau valomos.
Didžiausios rizikos zonos yra prastai apšiltintos sienos ir lubos, langų bei durų rėmai, skirtingų medžiagų sandūros. Šiose vietose paviršiai dažnai būna šaltesni, todėl ant jų lengviau nusėda drėgmė.
Kaip pradėti naikinti pelėsį?
Jei pelėsio dar nėra daug, verta pradėti nuo švelnesnių priemonių. Nuo kietų, plaunamų paviršių jį dažnai galima nuvalyti šluoste ar kempinėle, naudojant įprastą valiklį.
Pradinėms apnašoms gali tikti valgomoji soda, sumaišyta su indų plovikliu. Gautą pastą užtepkite ant pažeistos vietos, palikite trumpam veikti, tuomet nušveiskite ir nuplaukite.
Veiksmingas gali būti ir actas: juo apipurkškite pelėsio paveiktas vietas, leiskite įsigerti ir po to nuvalykite. Šios priemonės labiau tinka paviršiniam pelėsiui.
Stipresnės priemonės nuo juodų dėmių
Jei pelėsis patamsėjęs ir įsisenėjęs, dažniausiai prireikia stipresnių priemonių. Tam neretai naudojami chloro pagrindu pagaminti balikliai arba specialūs pelėsio valikliai.
Juodoms dėmėms kartais taikoma tiršta druskos ir baliklio pasta: ją reikia užtepti, palikti veikti ir kruopščiai nuvalyti pagal priemonės naudojimo rekomendacijas.
Dantų pasta kartais minima kaip namų priemonė, tačiau dažniausiai ji veikia tik mechaniškai – nuvalo dėmę nuo paviršiaus, bet nepašalina pelėsio gilesniuose sluoksniuose.
„Išmanusis grybelis“ – biologinė alternatyva
Pythium oligandrum, dažnai vadinamas „išmaniuoju grybu“, yra mikroorganizmas, mintantis kitais grybeliais. Jis gali naikinti pelėsį natūraliu būdu, be agresyvių cheminių medžiagų.
Šis mikroorganizmas laikomas nepavojingu žmonėms ir gyvūnams. Kai pelėsio nebelieka, pati kultūra natūraliai išnyksta.
„Išmanųjį grybą“ galima naudoti ne tik pelėsiui naikinti, bet ir profilaktiškai – ten, kur nuolat kaupiasi drėgmė.
Kaip tinkamai naudoti „išmanųjį grybą“?
Prieš naudojant biologinį preparatą, bent dvi savaites reikėtų nenaudoti cheminių pelėsio valiklių. Priešingu atveju mikroorganizmo kultūra gali būti sunaikinta, o priemonė neveiks taip, kaip numatyta.
Užtepus preparatą, pelėsis trumpam gali tapti labiau matomas. Tai gali būti normali reakcija, rodanti, kad procesas vyksta.
Svarbu negrįžti prie cheminių priemonių, net jei rezultatas iš karto netenkina. Priešingu atveju biologinis procesas gali būti nutrauktas.
Dėmių šalinimas po pelėsio naikinimo
Biologinės priemonės gali sunaikinti pelėsį, tačiau paprastai nebaltina paviršių. Dėl to dėmės ar spalvos pakitimai gali išlikti ir po sėkmingo pelėsio pašalinimo.
Sienas ar siūles balinti reikėtų tik praėjus pakankamai laiko po biologinio preparato naudojimo, kad būtų aišku, jog kultūra jau baigė veikti.
Pelėsis aplink vonią ir dušo padėklą
Vonių ir dušo padėklų sandūros dažniausiai sandarinamos silikonu. Laikui bėgant silikonas gali suskilinėti, prarasti sandarumą ir tapti pelėsio židiniu.
Jei silikonas paveiktas nežymiai, galima bandyti jį valyti pelėsio valikliais. Vis dėlto stipriai pažeistą silikoną dažniausiai tenka pakeisti.
Kaip teisingai pakeisti silikoną?
Pirmiausia būtina visiškai pašalinti seną silikoną. Tam naudojamas specialus grandiklis arba aštrus įrankis, kruopščiai išvalant visus likučius.
Tuomet paviršių reikia gerai nuvalyti ir palikti visiškai išdžiūti. Tai būtina, kad naujas silikonas tvirtai sukibtų ir ilgai tarnautų.
Vonios kambariui rinkitės sanitarinį silikoną, atsparų drėgmei ir pelėsiui. Jį tepkite tolygiai, o siūlę išlyginkite.
Galiausiai leiskite silikonui pilnai sukietėti. Kol jis džiūsta, venkite vandens ir didelės drėgmės, kad sandarinimas būtų patikimas ir ilgaamžis.
