Metų pabaiga daugeliui reiškia daugiau saldumynų nei įprastai. Šventiniai pyragai, saldainiai ar sausainiai sukuria daugybę progų suvalgyti cukraus. Tačiau burnoje tuo metu vyksta labai greiti procesai.
Nors daug kas žino, kad cukrus siejamas su ėduonimi, rečiau susimąstome, kas tiksliai nutinka po pirmo kąsnio. Burnos bakterijos cukrų naudoja kaip kurą ir beveik akimirksniu pradeda keisti aplinką. Dėl to dantys patiria nematomą, bet reikšmingą ataką.
Mikrobiologai aiškina, kad svarbiausia yra pirmos minutės ir valandos po saldaus maisto. Būtent tada susidaro sąlygos, kurios gali arba būti neutralizuotos seilių, arba virsti nuolatine problema. Supratus šį mechanizmą, lengviau pasirinkti įpročius, saugančius dantis.
Rūgšties šuolis burnoje
Vos tik cukrus patenka į burną, bakterijos pradeda jį skaidyti ir daugintis. Energijos gamybos metu jos išskiria rūgštis, kurios staigiai padidina burnos rūgštingumą. Tai gali įvykti per kelias sekundes ar minutes.
Po minutės ar dviejų rūgštingumas pasiekia lygį, galintį tirpdyti emalį, tai yra danties paviršiaus mineralus. Emalis tuo metu suminkštėja ir tampa pažeidžiamas. Jei tokie epizodai kartojasi dažnai, žala ima kauptis.
Seilės paprastai spėja įsikišti ir sušvelninti situaciją. Jos nuplauna dalį cukraus ir neutralizuoja rūgštis, grąžindamos burnos pusiausvyrą. Tačiau ši gynyba nėra visagalė, ypač kai cukrus vartojamas nuolat.
Apnašos kaip bakterijų tvirtovė
Ėduonį sukeliančios bakterijos cukrų naudoja ne tik energijai, bet ir lipniam sluoksniui kurti. Taip ant dantų susiformuoja apnašos, kurios veikia tarsi tvirtovė. Be mechaninio valymo jas pašalinti labai sunku.
Apnašos sudaro barjerą, todėl seilės nebegali lengvai pasiekti danties paviršiaus ir neutralizuoti rūgšties. Kenksmingos bakterijos tokiomis sąlygomis išgyvena gerai, o naudingosios nyksta. Rūgšti aplinka išlieka ilgiau.
Tvirtovėje bakterijos toliau dauginasi, o emalis praranda mineralus vis spartesniu tempu. Ilgainiui atsiranda matoma ar skausminga ėduonies ertmė. Tai dažnai įvyksta tyliai, kol pasirodo pirmi simptomai.
Kaip apsaugoti dantis nuo cukraus?
Svarbiausia yra mažinti cukraus kiekį ir saldumynus valgyti kartu su pagrindiniu maistu. Valgant suaktyvėja seilių gamyba, o jos geriau nuplauna cukrų ir slopina rūgštėjimą. Tai paprastas būdas sumažinti riziką.
Užkandžiavimas saldžiai visą dieną yra pavojingiausias, nes burna nuolat išlieka rūgšti. Kuo ilgiau dantys maudosi rūgštyje, tuo daugiau emalio mineralų netenkama. Todėl geriau rinktis retesnius, bet aiškiai apibrėžtus saldumo momentus.
Galiausiai padeda reguliarus dantų valymas po valgio ir kasdienis tarpdančių valymas. Taip pašalinamos apnašos, kurios yra pagrindinė bakterijų slėptuvė. Šie įpročiai leidžia cukrui likti tik malonumu, o ne priežastimi būsimam ėduoniui.
