Jungtinėse Valstijose užfiksuotas neįprastas ir pavojingas medicininis atvejis, kuris tapo įspėjimu apie aklą pasitikėjimą dirbtinio intelekto patarimais. 60 metų vyras buvo paguldytas į ligoninę trims savaitėms, kai po „ChatGPT“ rekomendacijos nusprendė įprastą valgomąją druską pakeisti į chemikalą, dažniausiai naudojamą baseinų priežiūrai.
Po tokio eksperimento vyras patyrė sunkias haliucinacijas, paranoją ir stiprų nerimą. Gydytojai nustatė, kad pacientas susirgo brombromizmu, itin reta toksine būkle, kuri medicinos praktikoje beveik nepasitaiko nuo praėjusio amžiaus vidurio. Ši liga anksčiau buvo siejama su seniau naudotais raminamaisiais vaistais, kurių sudėtyje būdavo natrio bromido. Šiandien ši medžiaga sutinkama daugiausia chemikalų mišiniuose, skirtuose baseinų vandeniui valyti.
Vyras, vietoje įprastos druskos, natrio chlorido, pradėjo naudoti natrio bromidą, manydamas, kad tai saugi alternatyva. Pasak medikų, tokia medžiaga gali sukelti ne tik odos bėrimus, pykinimą ar vėmimą, bet ir psichikos sutrikimus, tokius kaip kliedesiai ar psichozės epizodai. Šiuo atveju pacientas tapo įsitikinęs, kad jo kaimynas bando jį apnuodyti, nors anksčiau jokių psichikos sveikatos problemų jam nebuvo diagnozuota.
Pavojinga rekomendacija iš dirbtinio intelekto
Atvejis sulaukė ypatingo gydytojų dėmesio, kai paaiškėjo, jog patarimas pakeisti druską natrio bromidu buvo gautas iš dirbtinio intelekto sistemos. Patikrinę „ChatGPT“ atsakymus, medikai nustatė, kad ši vis dar siūlo natrio bromidą kaip galimą druskos alternatyvą, neįspėdama apie galimus sveikatos pavojus.
Tokios klaidos yra ypač pavojingos, nes daug žmonių yra linkę pasitikėti technologijomis ir tikėti, kad gauta informacija yra patikima. Tačiau ši istorija rodo, kad dirbtinis intelektas gali pateikti klaidingus ar nepilnus duomenis, kurie realiame gyvenime gali turėti tragiškų pasekmių.
Įspėjimas apie dirbtinio intelekto naudojimą sveikatos klausimais
Šis atvejis buvo aprašytas medicinos žurnale „Annals of Internal Medicine“, kuriame pabrėžiama, kad dirbtinis intelektas gali tapti pavojingu patarėju medicinos ar mitybos srityse, jei gauti patarimai nėra tikrinami kvalifikuotų specialistų. Anot publikacijos, dirbtinės sistemos jau ne kartą yra pateikusios klaidinančius ar net satyriškus, tačiau pavojingus patarimus, kurie gali pakenkti žmogaus sveikatai.
Medikai pabrėžia, kad sveikatos klausimais reikėtų remtis tik patikimais medicinos šaltiniais ir kvalifikuotų gydytojų rekomendacijomis. Net jei dirbtinio intelekto siūlomos idėjos atrodo racionalios ar patogios, būtina patikrinti jų tikslumą, ypač kai kalbama apie medžiagų vartojimą, mitybą ar gydymą.
Pamoka ateičiai
Ši istorija tapo aiškiu įspėjimu, kad technologijos negali visiškai pakeisti žmogaus patirties ir žinių medicinoje. Nors dirbtinis intelektas turi potencialo padėti diagnozuojant ligas ar pateikiant bendro pobūdžio informaciją, jo patarimai gali būti nepilni, pasenę ar net pavojingi. Todėl prieš imantis bet kokių sveikatos pokyčių, ypač susijusių su medžiagų vartojimu, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ir vadovautis tik patikrintais, moksliškai pagrįstais duomenimis.
Toks atvejis primena, kad žmogaus sveikata, tai per daug svarbi sritis, kad ja būtų galima eksperimentuoti aklai pasitikint technologijomis.
