Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengė Pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis nustatomas aiškus draudimas Lietuvos piliečiams tarnauti kitos valstybės tarnyboje neturint specialaus leidimo. Be to, siūloma nustatyti, kad tokį leidimą išduotų ne Vyriausybė, o vidaus reikalų arba krašto apsaugos ministras.
Įstatymo projektu siūloma patikslinti sąvoką, kas laikoma tarnavimu kitos valstybės tarnyboje. Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, tai būtų apibūdinama kaip pareigos ar karo tarnyba, kai reikia turėti tos valstybės pilietybę ir/ar duoti jai priesaiką. Išimtis paliekama tam tikroms vietos savivaldos pareigoms pagal Europos Sąjungos (ES) teisę.
Projektu taip pat siūloma įtvirtinti aiškų draudimą Lietuvos piliečiui tarnauti kitos valstybės tarnyboje, jeigu jis tam neturi tam skirto leidimo.
Kartu būtų keičiama ir leidimų išdavimo tvarka – juos išduotų nebe Vyriausybė, o vidaus reikalų arba krašto apsaugos ministras pagal kompetenciją. Vidaus reikalų ministras išduotų leidimą civilinėms pareigoms užimti, o krašto apsaugos – karo tarnybai. Prašymai būtų teikiami per Migracijos departamento MIGRIS sistemą.
Rašte taip pat pabrėžiama, kad leidimas neišduodamas, jeigu Lietuvos piliečio tarnyba keltų grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, neatitiktų užsienio politikos ar kitų valstybės interesų, taip pat jei asmuo yra įtrauktas į karo prievolininkų sąrašą, tačiau nėra atitarnavęs.
Taip pat įstatymu siekiama išplėsti, kada pilietybės netenkama – ši galėtų būti prarasta, jei pilietis tarnauja ar tarnavo kitos valstybės tarnyboje be leidimo ir nustatoma grėsmė valstybės interesams.
Siūloma patikslinti ir nustatyti, kokiomis sąlygomis asmuo gali atkurti Lietuvos pilietybę, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta, kaip tos pilietybės atsisakoma.
Šiuo metu Lietuvos pilietybę iš asmens gali atimti prezidentas, taip pat vidaus reikalų ministras.
2024 metais Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atimta iš kelių Rusijos pusėje prieš Ukrainą kariavusių asmenų.
Skelbta, kad tuometės vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sprendimu tų metų rugsėjį jos neteko Kęstutis Kvietkus, o spalį – asmuo, įvardintas tik inicialais A. A., ir Juozas Samuolis, gimęs 1978 metais.
Aiškinta, kad Migracijos departamentas iš šalies specialiųjų tarnybų gavo informacijos, jog šie asmenys galimai tarnauja Rusijos Federacijos pajėgų pusėje ir kovoja prieš Ukrainą.
Tačiau 2025 metų rugsėjį naujienų portalas „15min“ pranešė, kad vidaus reikalų ministras Vladislovas Kondratovičius grąžino pilietybę vienam lietuvių, iš kurio ji buvo atimta gavus informacijos, jog jis galimai tarnauja Rusijos kariuomenėje.
Be to, pasak portalo „15min“, pagal taikos sutartį tam asmeniui Vidaus reikalų ministerija turėjo sumokėti beveik 3,7 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidas ir 1 tūkst. eurų kompensaciją.
Kaip naujienų portalui aiškino ministerijos atstovas Mindaugas Bajarūnas, teismas nustatė, kad Lietuvos pilietybė asmeniui buvo atimta neturint pakankamai duomenų tokiam įsakymui priimti.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
