Išbarstyti per didžiąsias metų šventes prilipusių kilogramų ir išvalyti, nuraminti nuo šurmulio, rūpesčių pavargusį protą, – tokias pagrindines slidinėjimo priežastis iškart po Naujųjų įvardija kelionių organizatorių atstovai. Tradiciškai, slidinėjimo sezonas įsibėgėja būtent sausį, todėl jau dabar kelionių agentūrose – didžioji slidinėjančiųjų apgultis. Kelionių ekspertai pataria, kokiais kriterijais remiantis geriausia rinktis žiemos kurortus. Ypač kuomet kompanijoje – ir visiškai „žali“, ir į kalnus jau nuolat skrendantys aktyvių atostogų mėgėjai?
Atsižvelkite į slidinėjimo įgūdžius
Faktas: jei ant slidžių vos pastovintis žmogus atsidurs ant juodos, praktiškai 90° vertikalios trasos krašto, labai tikėtina, kad jis nuo tokio kalno arba nulips pėsčiomis, arba leisis nuo jo visą dieną, o vakare visiems laikams pakabins ant vinies ir batus, ir slides, o jei galėtų – tai ir visą kompaniją, kuri atsitempė nepatyrusį slidininką į jam akivaizdžiai per sudėtingas trasas. Todėl pirmas ir pats svarbiausias dalykas – pasirinkti tokį kurortą, kuris atitiktų visos į kalnus vykstančios kompanijos slidinėjimo įgūdžius ir fizinius pajėgumus. O ypač – pradedančiųjų.
Pagrindinė priežastis ištarti: kalnai – ne man
„Slidinėjimas reikalauja ir žinių, ir kūno technikos, ir nemenko fizinio pasirengimo, todėl per pirmus kartus rekomenduojama save patausoti ir nepersistengti, – sakė tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Rezervacijų ir konsultacijų teikimo skyriaus vadybininkė Irma Baurienė. – Nes dažniausiai tie, kurie po vienos kelionės į kalnus tvirtina, kad slidinėjimas – neva ne jiems, dažniausiai ir būna susidūrę būtent su rimtais fiziniais iššūkiais ar net patiria dėl to tam tikro laipsnio šoką. Todėl slidinėjimo instruktorius ir mokykla pradžiai, o vėliau – galimybė leistis nuo lengviausių mėlynų trasų turi būti užtikrinta. Ir jei kalnų pradinukas tuo nepasirūpins tiesiog iš savo nežinojimo, tai kiti, labiau patyrę ir į kalnus vykti kartu įkalbėję grupės nariai turėtų sužiūrėti, kad naujokui tikrai būtų kur slidinėti ir bent kiek kontroliuoti jo patiriamo streso kiekį“.
Zalcburgas, Austrija
Kodėl pirmu smuiku griežia „čainikai“?
Jei kompanija mišri, rekomenduojama rinktis tokius slidinėjimo kurortus, kuriuose yra pakankamai visų lygių trasų: mėlynų – laikomos lengviausiomis (žalios skirtos vaikams), raudonų – kiek statesnės už pirmąsias ir pareikalauja daugiau fizinių pastangų bei slidinėjimo įgūdžių ir juodų trasų, o jei norisi – ir kontroliuojamų bekelių. „Nors nusileidimas nuo kalno bekele atrodo lyg ir pavojingas, tai daryti galima su instruktoriumi, kuris ves patikrintais saugiais keliais bei yra apsirūpinęs visa nelaimės ar tiesiog nuotykio kalnuose atveju reikalinga pagalbos įranga ir įgūdžiais“, – pasakojo ir pati slidinėjimu besižavinti I. Baurienė.
Ir Austrijos, ir Italijos Alpėse tarp skirtingų trasų zonų tėra vos keli ar keliolika kilometrų, todėl geriausia apsigyventi ten, kur yra pakankamai trasų dar tik besimokantiems čiuožinėti – jiems ne tik kalnai yra iššūkis, bet ir patys keltuvai, ir kelias iki jų, ir net apsiauti slidininko batus. Tuo tarpu patyrę slidininkai ski bus, išsinuomotu automobiliu ar net tais pačiais kalnais (skirtingas trasas jungiančiais keltuvais) nesunkiai nusigaus iki sudėtingesnių ir jiems įdomesnių vietų.
Išsiaiškinkite esminius kelionės tikslus
Yra tokių kalnų aistruolių, kurie atskiria slidinėjimą nuo šalies, kurioje jie slidinėja. T. y. į kalnus vykstama su tikslu kuo daugiau laiko praleisti trasose, o į viešbutį grįžtama tik pernakvoti. Kelionė, pvz., į Italiją ir slidinėjimo kelionė į Italijos Alpes jiems – du skirtingi dalykai, ir sugrįžę į namus jie pasakos ne apie tai, kur buvo ar ką matė, ko ragavo, o kaip jiems sekėsi slidinėti. Čia pagrindiniai akcentai – sportas, slidinėjimo įgūdžių gerinimas, ant slidžių įveiktas kilometrų skaičius ir etc. Renkantis slidinėjimo kurortą, tokiems slidininkams itin svarbu infrastruktūra: geras susisiekimas tarp skirtingų trasų, jų kokybė, keltuvų gausa ir panašiai. O viešbutis be batų džiovyklės būtų tiesiog skandalas. „Netoli keltuvų esantis, tinkamai įrengtas viešbutis už „įkandamą“ kainą yra vienas pagrindinių reikalavimų tarp šio, sportiškojo tipo slidininkų, – sakė I. Baurienė. – Beje, pasirūpinti tinkamu apgyvendinimu ir nepermokėti įmanoma būtent gruodį, o jau sausį, kai slidinėjimo sezonas bus įsibėgėjęs, natūralu, jog kambarių pasirinkimas smarkiai sumažėja“.
Fasos slėnis, Italija
Vis dėlto anaiptol ne visi, vykstantys į kalnus, turi vienintelį tikslą – prisislidinėti visiems metams. Yra ir kitas slidininkų tipas, kuris iš šešių slidinėjimo dienų bent vieną užsiims kokia kita veikla: praleis viešbutyje ar pasivaikščios po miestelį, kuriame apsistota, ar net pakeliaus po apylinkes išsinuomotu automobiliu, paieškos įdomesnio restorano ar susiras terminių vandenų baseiną, o gal norės kas vakarą mėgautis SPA malonumais. Šio tipo slidinėtojams vien slidinėjimo trasų nepakaks, kas taip pat svarbu renkantis kurortą.
Išgelbės automobilio nuoma
Dažniausiai kalnų miesteliai siūlo daugybę slidinėjimui alternatyvių pramogų, todėl ir nusileidus nuo kalno kiek anksčiau galima susirasti širdžiai mielos veiklos. „Ypatingai smagu vieną nuo slidinėjimo laisvą dieną pasidaryti tuomet, kai slidinėti išvykstama pavasariop – pavyzdžiui, kokioje Italijoje per vos kelias dešimtis kilometrų nuo kalnų kurorto nutolusiame miestelyje kalnų papėdėje jau rasite +20 °C ir it puošniausiomis žvakėmis apsikrovusius kuplius migdolmedžius – bent kartą pamatyti šiuos medžius, kas pavasarį pasidabinančius įspūdingo dydžio žiedais, išties verta, – sakė „Tez Tour“ atstovė. – Ir tuomet sugrįžę iš kalnų galėsite kitiems papasakoti, kokia yra šiaurinė Italija ankstyvą pavasarį. Na ir pridėti, kaip sekėsi slidinėti“.
Patarimas pastarųjų slidinėtojų tipui: dar prieš kelionę pasidomėkite apylinkėmis, į kurias važiuojama. Suvilioti ir kitus kelionės dalyvius vieną dieną pakeliauti bus lengviau, kai turėsite planą ir žinosite, ką tiksliai galima pamatyti ar patirti.
Jei kompanijoje yra žmonių, kuriems rūpi ne vien slidinėjimas, rekomenduojama rinktis apgyvendinimą didesniuose kalnų miesteliuose, kuriuose bus ką veikti. Tobulas variantas – bent dienai ar dviem išsinuomoti automobilį.
Didžiausią slidinėjimo trasų alternatyvą turintys kurortai:
Cel am Zė Zalcburgo regione (Austrija) – 25 km mėlynų trasų, 27 – raudonų, 25 km – juodų. Apsistojus pačiame miestelyje siūloma gausybė pramogų.
Mairhofenas Cilertalio slėnyje (Austrija) – 45 km mėlynų trasų, 94 – raudonų, 20 – juodų. Kurorto centras – Mairhofeno miestelis.
Bad Gaštainas Gaštaino slėnyje (Austrija) – 35 mėlynos, 70 raudonų ir 13 juodų trasų. Galimybė mėgautis garsiaisiais Gaštaino slėnio terminiais vandenimis.
Livinjas Alta Valtelinoje (Italija) – 40 km mėlynų trasų, 55 km – raudonų, 20 km – juodų. Garsėja naktiniu gyvenimu ir sūlo galimybę apsipirkti pirgiau (duty free zona).
