Vyriausybė pritaria siekiui skatinti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą viešajame sektoriuje, tačiau nepritaria pernai Seime pradėtai svarstyti parlamentarų iniciatyvai valstybės ir savivaldybių institucijose „įdarbinti“ dirbtinio intelekto (DI) asistentą.
Trečiadienį priimtoje išvadoje Seimui Vyriausybė pažymi, kad jau yra numačiusi kitas DI kūrimo, diegimo ir jo naudojimo (įskaitant ir viešojo administravimo subjektų veikloje) skatinimo priemones.
Šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengia 2026–2040 metų nacionalinę skaitmeninės plėtros darbotvarkę, kurioje bus nustatyti DI plėtros tikslai ir uždaviniai. Seimui ją patvirtinus, planuojama parengti ir patvirtinti dokumentus, kuriuose bus nustatytos konkrečios jų įgyvendinimo priemonės.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, anot Vyriausybės, taip pat rengia atskirą įstatymo projektą, skirtą Europos Sąjungos (ES) Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimui. Taip pat bus vertinamas poreikis keisti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą papildant jį naujomis nuostatomis dėl DI naudojimo viešojo administravimo veikloje.
Jau nuo šių metų Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra planuoja mokymus ir metodinę pagalbą viešojo administravimo subjektams DI diegimo srityje.
Vyriausybės nuomone, Seimo Ateities komiteto narių inicijuotos įstatymo pataisos, siūlančios suteikti teisę valstybės institucijoms naudoti DI įrankius dokumentų rengimui, užklausų analizei, sprendimų projektavimui, yra deklaratyvios ir nepakankamai aiškios.
„Įstatymo projekte pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės nėra tinkamos: numatytas teisinis reguliavimas stokoja aiškumo ir apsiriboja tik deklaratyviomis nuostatomis, kurios nenustato konkrečių viešojo administravimo subjektų teisių ir pareigų ir realiai nepaskatins jų naudoti dirbtinį intelektą savo veikloje“, – sakoma Vyriausybės nutarime.
Siekiant sumažinti administracinę naštą bei greičiau aptarnauti gyventojus, pernai gruodžio mėnesį Seimo Audito komiteto narys Artūras Zuokas kartu su kitais kolegomis pateikė parlamentui įstatymo pataisas, siūlančias leisti valstybės ir savivaldybių institucijoms pasinaudoti valstybės DI asistento paslaugomis, primena ELTA.
Jei Seimas pritartų, DI įrankius būtų galima pasitelkti dokumentų ruošimui, gyventojų užklausų analizavimui, sprendimų projektavimui, grįžtamojo ryšio analizei. Beje, projektas numato, kad galutinis automatizuotai priimtas sprendimas, jei būtų galimų klaidų ar neatitikimų, turi būti iš naujo peržiūrimas viešojo administravimo įgalioto darbuotojo. Į įstatymą taip pat siūloma įrašyti, kad DI taikymas turi būti skaidrus, pagrįstas ir vykdomas prižiūrint atsakingam darbuotojui.
Pasak A. Zuoko, DI asistentas nekeičia žmogaus, jis nepriimtų sprendimų už valstybės tarnautojus. Jis tik atliktų pagalbinius darbus: apdorotų užklausas, rengtų dokumentų projektus, analizuotų informaciją. Anot parlamentaro, priėmus įstatymo pataisas būtų patobulintas šiuo metu savivaldybių ir valstybės institucijose taikomas „vieno langelio“ principas.
Pernai gruodį A. Zuoko iniciatyva sulaukė kolegų pritarimo pateikimo stadijoje. Ją palaikė 79 Seimo nariai, susilaikė 5. Projektą svarstys Seimo Ekonomikos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai, o į plenarinę salę jis vėl sugrįš pavasarį.
2024 m. duomenimis, iš 188 šalių Lietuva užima 33 vietą valdžios pasirengime taikyti DI.
Pernai atliktos apklausos duomenimis, 15,3 proc. viešojo sektoriaus subjektų pritaiko DI sprendimus savo veikloje.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
