Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) skirti 23,271 mln. eurų, kuriais būtų apmokėtos Ukrainos gyventojų, pasitraukusių iš savo šalies dėl Rusijos karinių veiksmų, išlaidos.
Iš šios sumos 21,511 mln. eurų bus skirta ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programų savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose išlaidoms padengti.
Likę 1,76 mln. eurų numatyti apmokėti 2022 ir 2023 metais į Lietuvos valstybines aukštąsias mokyklas priimtų ukrainiečių daliai studijų kainos bei stipendijų.
Tuo metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) bus skiriama 580,6 tūkst. eurų, kuriais bus padengtos iš Ukrainos dėl karto pasitraukusių gyventojų išlaidos, susijusios su 2025 m. gruodžio 1 d. – 2026 m. kovo 31 d. laikotarpiu.
Į šias išlaidas įeina institucinė socialinė globa, teikiama pagal Lietuvos socialinių paslaugų įstatymą – tam apmokėti numatyta 294,8 tūkst. eurų.
Dar 54,4 tūkst. eurų bus skirta socialinės globos paslaugoms užsieniečiams, turintiems teisę į laikinąją apsaugą arba ją jau gavusiems, pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką užtikrinti.
Tuo metu 231,4 tūkst. eurų bus skirta užsieniečiams – daugiausia karo pabėgėliams su laikinosios apsaugos statusu – norintiems apsigyventi konkrečios savivaldybės teritorijoje. Taip pat ši išmoka bus skirta kompensuoti vaiko ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą.
Taip pat Vyriausybė posėdyje pritarė Finansų ministerijos parengtam nutarimui, kuriuo būtų skiriama 10 mln. eurų Lietuvos savanoriškam įnašui į Europos Sąjungos Ukrainos priemonę sumokėti.
Įnašas skirtas Europos komandos (angl. Team Europe) iniciatyvoms įgyvendinti – Tarptautinės civilinių slėptuvių koalicijos veikloms vykdyti, Ukrainos švietimo sistemai modernizuoti, vaikų globos sistemos reformai (angl. Better Care Reform) vykdyti ir kitoms iniciatyvoms.
„Lietuva yra viena pagrindinių Ukrainos partnerių šios šalies institucijų stiprinimo, švietimo, reabilitacijos ir ekonomikos atsparumo srityse. Lietuva Ukrainoje įsipareigojo užtikrinti saugią mokymosi aplinką, stiprinti švietimo kokybę ir rūpintis Ukrainos vaikų ateitimi”, – teigia finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Pasak K. Vaitiekūno, skaičiuojama, kad net trečdalis Ukrainos vaikų dėl karo neturi galimybės mokytis mokyklose. Lietuvos paramos dėka toliau įgyvendinamos prioritetinės iniciatyvos – karo nuniokotų švietimo įstaigų atstatymas, požeminių mokyklų statyba ir kitos.
Lietuva taip pat dalyvauja Slėptuvių koalicijoje, vykdo adaptuojamų mokyklų projekto „Ateities mokykla Ukrainai“ projektą, įgyvendina energiją taupančius sprendimus, įskaitant saulės energijos sistemas, įgyvendina „Catch up & STEM“ programą, skirtą mokymosi spragoms mažinti.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
