Pastarosiomis savaitėmis viena didžiausių internetinės informacijos platformų „Wikipedia“ atsidūrė politinių kaltinimų centre. Du JAV respublikonų kongresmenai viešai pareiškė, kad ši enciklopedija esą leidžia manipuliuoti savo turiniu taip, kad jame atsirastų anti-israelietiški ir prorusiški naratyvai.
Pasak jų, tokia manipuliacija ne tik klaidina plačiąją visuomenę, bet ir gali turėti dar didesnių pasekmių, nes „Wikipedia“ turinys naudojamas mokant dirbtinį intelektą. Šis ginčas atskleidžia naują problemos lygmenį, tai internetinė enciklopedija, kuri nuo pat pradžių buvo suvokiama kaip laisvas žinių šaltinis, dabar kaltinama, kad tampa įrankiu geopolitinėms įtakoms skleisti.
Respublikonai įspėja, kad tokios tendencijos ilgainiui gali iškreipti ne tik visuomenės nuomonę, bet ir algoritmus, kuriais remiasi modernūs DI (dirbtinio intelekto) modeliai.
Tokie pareiškimai skatina klausimą, tai kiek patikima yra „Wikipedia“, kai kalbame apie jautrias politines ar tarptautines temas, ir kiek ši platforma pajėgi atsispirti koordinuotoms dezinformacijos kampanijoms?
Pagrindinės grėsmės
Kaltinimus išsakė Jamesas Comeras, JAV Atstovų Rūmų priežiūros komisijos pirmininkas, ir Nancy Mace, vadovaujanti kibernetinio saugumo komisijai. Jie kreipėsi į „Wikimedia Foundation“ vadovę Maryaną Iskander, reikalaudami pateikti dokumentus apie tai, kokių veiksmų imtasi prieš taisykles pažeidusius savanorius redaktorius.
Kongresmenai mano, kad problema nėra pavienė, esą egzistuoja sisteminės, koordinuotos pastangos daryti įtaką platformos turiniui. Be to, jie neatmeta, jog ši veikla gali būti derinama net akademinėje aplinkoje.
Politikų susirūpinimą padidino pranešimai apie Rusijos dezinformacinę tinklą, kuris, pasak jų, milijonais straipsnių įvairiomis kalbomis platino Kremliaus naratyvą internete. Tikslas buvo aiškus, tai kad tokie tekstai patektų į DI mokymo duomenų rinkinius, o vėliau taptų dalimi „chatbotų“ ar kitų pažangių sistemų atsakymų. Tokiu būdu prorusiška ar anti-izraelietiška retorika galėtų netiesiogiai „įsiskverbti“ į kasdien naudojamas technologijas.
Be to, kongresmenai citavo „“Anti-Defamation League“ (Kovos su šmeižtu lygos) kovą paskelbtą ataskaitą, kurioje nurodoma, jog įvairiose kalbinėse „Wikipedia“ versijose esama antisemitinių ir anti-izraelietiškų įrašų. Tai, jų manymu, tik dar kartą įrodo, kad problema yra plati ir sisteminė.
„Wikipedia“ iššūkiai
Dar balandį „Wikipedia“ pati pripažino susidurianti su nauju reiškiniu, tai eksponentiškai augančiais DI botų užklausų kiekiais. Dirbtinis intelektas masiškai renka jos turinį, nuo iliustracijų, naudojamų vaizdų generatoriuose, iki mažai žinomų straipsnių ar programavimo resursų.
Nors DI sistemoms nebūtina naudotis būtent „Wikipedia“, ši platforma yra itin patogi dėl savo atvirumo ir milžiniško turinio kiekio. Toks masinis naudojimas kelia naują grėsmę: jei turinys bus netikslus ar kryptingai iškreiptas, jis gali tapti „užkratu“ technologijoms, kurios šiandien daro įtaką milijonams žmonių kasdien.
„Wikipedia“ visada buvo suvokiama kaip vienas didžiausių demokratizuotų žinių projektų, paremtas bendruomenės darbu ir atvirumu. Tačiau ši situacija parodė, kad šis modelis yra itin pažeidžiamas koordinuotoms dezinformacijos kampanijoms.
Jei manipuliacijos kaltinimai pasitvirtins, tai gali turėti ne tik reputacines, bet ir globalias pasekmes, tai nuo klaidinančių enciklopedijos straipsnių iki dirbtinio intelekto, kuris šias klaidas kartotų milijonams vartotojų. Diskusija dėl „Wikipedia“ patikimumo tampa vis aktualesnė: ar ši platforma pajėgi išlikti atvira ir kartu atspari, kai ją bandoma paversti geopolitinių kovų įrankiu?
