„Tiesa slypi kažkur anapus“ – ar dar pamenate, kaip atsirado ši sparnuota frazė? O gal galite pašvilpauti bene žymiausią Marko Snow melodiją? Prieš dešimtmetį pasibaigęs serialas „X failai“ („The X Files“) buvo pasaulinis popkultūros reiškinys, kurį daugelis prisimena su nostalgija.
Tačiau tai nebuvo eilinė vakaro pramoga su šiurpuliukais – tai buvo vienas kokybiškiausių ir įvairiapusiškiausių to meto serialų. Apie „X failų“ užuomazgas gūdžiais 1993-iaisiais ir sėkmės priežastis galima kalbėti labai daug. Šio mistinio serialo autorius Chrisas Carteris, vaikystėje mėgęs siaubo serialus, kultinius FTB agentus Foxą Mulderį (akt. Davidas Duchovny) ir Daną Scully (Gilliana Anderson) sugalvojo sujungęs du dalykus – savo religingą kilmę ir domėjimąsi mokslu. Naujieji herojai įkūnijo apverstus lyčių vaidmenis: Mulderis remiasi intuicija ir jausmais, jis nori tikėti, tuo tarpu Scully – mokslininkė ir skeptikė, kuriai svarbiausia faktai ir siekis viską paaiškinti žemiškai. Taip ir gimė pagrindinė šių veikėjų santykių dinamika.
Carteris žengė ne vieną drąsų, netikėtą žingsnį: tarkim, pasipriešino televizijos prodiuseriams ir agentės Scully vaidmeniui išrinko talentingą, bet negirdėtą teatro aktorę, o ne kokią aukštą blondinę. Kūrėjas prisipažįsta – Gillianai Anderson padėjo ir jos plaukai, mat jį tada žavėjo kita raudonplaukė FTB agentė Klarisa Starling (aktorė Jodie Foster) iš žymiojo „Avinėlių tylėjimo“.
Pirma galvoje gimstanti mintis kam nors paminėjus „X failus“ – ateiviai ir fantastika. Tačiau pats Ch. Carteris savo serialo nelaiko fantastiniu, greičiau mistiniu. Jis sako visuomet siekęs pasakoti istorijas, kuriomis įmanoma patikėti. Būtent tai buvo viena iš sėkmės priežasčių – žiūrovas nebuvo šokiruojamas dažnais atvirais įvairių pabaisų vaizdais; viskas vyko šešėliuose ir tamsoje, o paaiškinimai palikdavo vietos interpretacijoms ir abejonėms. Sprendimas pirmus penkerius sezonus filmuoti Kanados mieste Vankuveryje atsipirko su kaupu: lietingi orai, miškingos ir kalnuotos vietovės, mažai saulės – tokioje aplinkoje buvo lengviau kurti grėsmingą, gotiškais elementais alsuojančią atmosferą.
Tačiau siaubas čia buvo tik vienas iš daugelio elementų, mat atskirose „X failų“ serijose dominavo trilerio, veiksmo filmo, komedijos, parodijos bruožai. Atsisėdęs žiūrėti šio serialo, negalėjai žinoti, ko sulauksi – kraupios istorijos apie vėžio auglius valgantį žmogų, žaismingos „Farų“ tipo laidos parodijos paranormaliuose „X failų“ rėmuose ar siurrealiai jautraus pasakojimo apie „frankenšteiniško“ mokslininko sukurtą būtybę, kuri tik norėjo meilės.
Kova už tiesą
Antrajame sezone smarkiai išaugus serialo populiarumui, kūrėjai bei televizija susivokė, jog jų rankose yra kažkas nepaprasto, tad pakilo ir „X failų“ biudžetas, išdrąsėjo scenaristai, režisieriai galėjo sau leisti įspūdingesnius, iki tol televizijoje retai matomus triukus. To rezultatas – išvystyta taip vadinamoji mitologija, ambicinga visą serialą vienijanti istorija apie šių FTB agentų kovą už tiesą, kurią įkvėpė paranojiškas politinis trileris „Visa prezidento kariauna“ (All the President‘s Men). Iki tol dauguma serijų buvo atskiri pasakojimai apie tam tikrą keistą reiškinį, tuo tarpu antrajame sezone pilnus kontūrus įgavo vientisas siužetas apie už uždarų durų slepiamas vyriausybės paslaptis, sąmokslus ir apgaules, kurių centre – ateiviai ir Mulderio noras sužinoti, kas nutiko jo dingusiai seseriai.
Jei paranormalų šios sąmokslo mitologijos aspektą lengva laikyti fikcija, tai valdžios klasta ir uždarumas iki dabar lieka žmonėms suprantama ir artima tema. Niūriai paslaptingas kostiumuotas vyriškis, stovįs FTB kabinete su cigarete rankoje, figūravo kelete pirmųjų serialo serijų kone kaip nereikšmingas prieskonis, tačiau vėliau scenaristų buvo paverstas liuciferišku veikėju ir šio sąmokslo organizatoriumi, už vadelių tampiusiu net FTB vadovybę. Šio nuolat klastą rezgančio žmogaus kova prieš Mulderį su Scully buvo vienas įsimintiniausių serialo bruožų.
Mažojo ekrano nepakako
Kinematografinės „X failų“ ambicijos neprasprūdo pro daugelio žiūrovų akis: tokių įtemptų veiksmo scenų bei įspūdingų spec. efektų kai kuriose serijose galėjo pavydėti ir kino kūrėjai. Tad nenuostabu, kad 1998 metais buvo sukurtas ir filmas, sulaukęs iš esmės teigiamų atsiliepimų.
Nors daugumoje serijų du legendiniai herojai nagrinėdavo kažkokią bylą, bet koks serialo šabloniškumas lėkdavo pro langą ne tik minėtose mitologijos serijose arba vis kitu kampu pristatant paranormalius reiškinius, bet ir tuomet, kai visos serijos dėmesio centre atsidurdavo kiti veikėjai – FTB direktoriaus pavaduotojas Skinneris, Mulderio paranojiški draugai kompiuterių genijai ir netgi klastingasis cigaretes rūkantis vyras, kurio vardas ilgai laikytas paslaptyje. Vėlesniuose sezonuose eksperimentavimų ir bandymų kažkuo nustebinti žiūrovus tik daugėjo.
Septintojo sezono pabaigoje Davidas Duchovny nutarė pasitraukti iš „X failų“ ir likusius du serialo metus FTB agento kostiumą vilkosi vos keletą kartų. Jo pakaitalas, iš „Terminatoriaus 2“ pažįstamas aktorius Robertas Patrickas, buvo sutiktas priešiškai ne tik serialo gerbėjų armijos, bet ir pačios agentės Danos Scully, kuri pačioje pirmoje scenoje apipylė jį vandeniu. Visgi, R. Patricko įkūnytas agentas Doggetas savo tiesmuku, doro pareigūno būdu netruko užsitarnauti pagarbą ir atgaivino susidomėjimą serialu. Deja, devintajame sezone „X failai“ išsikvėpė, siužetai pasidarė nuobodūs, ir nutarta viską pabaigti.
Paskutinėje serijoje sugrįžus Mulderiui, mėginta atsakyti į visus klausimus ir tvarkingai paaiškinti visą mitologiją, tačiau daugelio gerbėjų nuomone tai nebuvo sėkmingai padaryta.
2008 metais pasirodžius antrajam „X failų“ filmui, visi tikėjosi pagaliau išvysti aiškią sąmokslo mitologijos pabaigą, tačiau, deja, siužetas su ja nebuvo susijęs ir tiek kritikams, tiek žiūrovams paliko blankų įspūdį. Aktoriai ir kūrėjai lieka atviri trečiojo kino filmo kūrimui, o gerbėjai nenustygdami vietose jo laukia, tačiau konkrečių žinių ar patvirtinimų vis dar nėra.
Kaip ten bebūtų, nepabijokite vieną vakarą įsitaisyti patogiai prie ekrano, išjunkite šviesą ir leiskite dviems drąsiems FTB agentams su žibintuvėliais rankose nukelti jus kažkur anapus – į dešimtąjį praeito amžiaus dešimtmetį, kai mobilieji telefonai buvo plytos dydžio, internetas buvo mažas, o televizijoje turbūt nebuvo labiau mylimų veikėjų nei Mulderis su Scully.
