Viskas dažnai prasideda nuo lengvo deginimo pojūčio burnoje. Žmogus pajunta tarsi dilgčiojimą ar švelnų perštėjimą liežuvyje ir pagalvoja, kad tai menka smulkmena. Ypač žiemą toks jausmas atrodo įprastas, nes šaltis ir sausas oras lengvai sudirgina gleivinę.
Tačiau medikai atkreipia dėmesį, kad toks iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas signalas kartais yra ankstyva rimtesnės infekcijos pradžia. Liga gali vystytis greitai, o pirmieji ženklai būna ne tokie klasikiniai, kaip daugelis tikisi. Todėl svarbu pastebėti, kada diskomfortas lieka tik dirginimu, o kada tampa įspėjimu.
Šioje situacijoje klaidina tai, kad pradžia atrodo labai nekalta. Liežuvis ne tiek skauda, kiek erzina, o pojūtis ateina ir praeina. Vis dėlto organizmas tokiu būdu gali pranešti, kad jau vyksta kova su bakterija, kuri netrukus sukels aiškesnius simptomus.
Pirmieji požymiai ir jų kaita
Įsivaizduok, kad ryte geriant arbatą pajunti šiek tiek deginantį liežuvį. Atrodo, lyg skonio receptoriai būtų patinę, o šiluma ima graužti labiau nei įprastai. Daugelis tai nurašo vakar valgytam aštresniam maistui arba sausam orui namuose, todėl nesureikšmina.
Praėjus kelioms valandoms pojūtis grįžta. Karšti gėrimai ima geli, vėsesnis vanduo sukelia keistą nemalonumą, o ryjant atsiranda lengvas diskomfortas. Nors išoriškai viskas dar neatrodo kaip liga, tai jau gali būti pirmasis rimtesnės infekcijos laiptelis.
Kodėl žiemą tai lengva praleisti?
Šaltuoju metų laiku burnos gleivinę dirgina daug dalykų. Vėjas, šaltis, staigūs temperatūros pokyčiai ir išsausėjęs patalpų oras sukuria įspūdį, kad deginimas yra natūrali reakcija. Todėl žmogus linkęs palaukti ir galvoti, kad greitai praeis.
Bėda ta, kad kai kuriais atvejais šis pojūtis visai nesusijęs su oru. Dalis žmonių jį apibūdina kaip dilgčiojimą po labai rūgštaus vaisiaus, o netrukus prisideda sunkesnės galvos jausmas, šaltkrėtis, dažnas seilių rijimas ir didėjantis diskomfortas kaklo srityje.
Kas iš tiesų sukelia šį pojūtį ir ką daryti?
Gydytojai pabrėžia, kad daliai pacientų angina prasideda ne klasikiniu gerklės skausmu, o liežuvio deginimu. Taip nutinka todėl, kad streptokokas gleivinėje įsitvirtina palaipsniui, iš pradžių dirgindamas liežuvį, gomurį ir burnos užpakalinę dalį, o vėliau sukeldamas karščiavimą, stiprų skausmą ryjant, apnašas ant tonzilių ir padidėjusius limfmazgius.
Jeigu deginimas tęsiasi ilgiau nei parą ir stiprėja, verta stebėti, ar neatsiranda jautrumo po žandikauliu, perštėjimo burnos gilumoje, sunkesnio rijimo ar staigaus nuovargio. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją dėl tepinėlio ar greito testo, nes anginos namų priemonėmis išgydyti nepavyksta, o negydoma ji gali sukelti rimtų komplikacijų. Iki konsultacijos geriau rinktis vėsius ar drungnus gėrimus, drėkinti orą, ilsėtis ir vengti aštraus maisto, kad sudirgimas mažėtų, bet tai nėra gydymo pakaitalas.
