Česnakas dažnai laikomas paprastu kasdieniu produktu, tačiau jo poveikis organizmui gali skirtis priklausomai nuo to, kaip jis vartojamas. Būtent čia slypi esminis niuansas: vienu atveju galima gauti didžiausią naudą, kitu – tik įprastą skonį patiekale.
JAV Žemės ūkio departamento (USDA) duomenimis, viena porcija žalio česnako (trys skiltelės) turi apie 13 kalorijų. Viena svarbiausių veikliųjų medžiagų yra alicinas – sieros junginys, suteikiantis česnakui būdingą aromatą ir siejamas su įvairiomis naudingomis savybėmis.
Alicinas susidaro tuomet, kai česnakas susmulkinamas, supjaustomas arba sukramtomas. Tokiu atveju suaktyvėja fermentai, kurie padeda susiformuoti šiam fitonutrientui.
Be to, česnake yra B grupės vitaminų, tarp jų – vitaminas B6, niacinas, pantoteno rūgštis, riboflavinas ir tiaminas. Jie prisideda prie energijos gamybos iš maisto. Česnakas taip pat yra antioksidanto vitamino C šaltinis ir turi mineralų, tokių kaip selenas, kalcis ir magnis.
Tačiau kaitinimas gali pakeisti česnako sudėtį. Aukštesnė temperatūra mažina alicino kiekį, o dalis kitų naudingų junginių taip pat suyra. Kadangi B ir C vitaminai yra tirpūs vandenyje, intensyvus karštis gali juos ardyti.
Moksliniame žurnale „Nutrients“ aprašytame tyrime mokslininkai palygino šviežią ir virtą česnaką, vertindami jų gebėjimą apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų bei slopinti su vėžiu siejamus procesus. Tyrimo išvadose nurodoma, kad šviežias česnakas buvo veiksmingesnis, o virimas reikšmingai sumažino naudą ir sumažino vertingų junginių kiekį.
Norint išsaugoti daugiau alicino, rekomenduojama česnaką ruošti žemesnėje temperatūroje – iki 60 laipsnių. Taip pat verta česnaką į patiekalą dėti gaminimo pabaigoje, kad jis nebūtų per ilgai kaitinamas.
„PubMed“ skelbiamų tyrimų duomenys rodo, kad česnako vartojimas ar česnako papildai gali turėti priešuždegiminį poveikį žmonėms, sergantiems peršalimu, gripu ar lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu.
