Po vandens arbata yra antrasis populiariausias gėrimas pasaulyje, o žalioji arbata užima ypatingą vietą šio gėrimo istorijoje. Šimtmečiais garsėjusi savo gydomosiomis savybėmis, ji ir šiandien išlieka vienu vertingiausių natūralių sveikatos stiprinimo šaltinių. Tačiau naujausi tyrimai atskleidžia, kad jos naudingosios savybės labai priklauso nuo vartojimo laiko.
Skirtingai nuo juodosios arbatos, žalioji nėra fermentuojama, todėl joje išsaugoma daugiau vertingų junginių. Mokslininkai patvirtina jos antioksidacines, priešvėžines, priešuždegimines ir antibakterines savybes. Šie teigiami poveikiai nėra atsitiktiniai – jie kyla iš turtingos arbatos sudėties. Žaliosios arbatos lapuose gausu polifenolių, ypač katechinų, flavonoidų, fenolinių rūgščių bei purinų alkaloidų. Taip pat joje randama svarbių vitaminų ir mineralų, įskaitant vitaminą C, B grupės vitaminus, kalį ir fluorą.
Žalioji arbata: geriausias laikas vartoti
Rytinis puodelis žaliosios arbatos gali tapti puikia dienos pradžia. Joje esantis kofeinas, veikdamas kartu su unikaliu junginiu L-teaninu, sukuria ypatingą būseną – padidėja budrumas, pagerėja koncentracija, tačiau išvengiama nervingumo, kuris dažnai lydi kavos gėrimą. L-teaninas po 30-40 minučių sukuria natūralų atsipalaidavimo jausmą, kartu išlaikant protinį aiškumą.
Sportuojantiems žmonėms žalioji arbata gali būti ypač naudinga. Išgertas puodelis prieš treniruotę padeda efektyviau deginti riebalus fizinio krūvio metu. Po treniruotės žalioji arbata tampa natūraliu atsigavimo gėrimu – ji pagreitina raumenų atsistatymą, mažina nuovargį ir padeda organizmui greičiau atkurti jėgas.
Kada vengti žaliosios arbatos
Nepaisant daugybės teigiamų savybių, yra keletas momentų, kai žaliosios arbatos geriau vengti. Vienas svarbiausių – valgio metas. Arbatoje esantys taninai ir epigalokatechino galatas (EGCG) gali trukdyti organizmui įsisavinti svarbius mineralus, ypač geležį, varį ir chromą. Todėl rekomenduojama gerti arbatą ne valgio metu, o tarp valgių, išlaikant bent poros valandų tarpą.
Vakarinis arbatos puodelis taip pat gali tapti problema. Nors žaliojoje arbatoje kofeino mažiau nei kavoje, jautriems žmonėms ji vis tiek gali sutrikdyti miegą. Specialistai rekomenduoja paskutinį puodelį išgerti ne vėliau kaip 6 valandos iki miego.
Žalioji arbata: platesnė nauda sveikatai
Reguliarus žaliosios arbatos vartojimas teigiamai veikia įvairias organizmo sistemas. Smegenų veiklai ji naudinga ne tik dėl geresnės koncentracijos – tyrimai rodo, kad arbatoje esantys junginiai gali saugoti neuronus ir mažinti demencijos riziką. Širdies ir kraujagyslių sistemai arbata padeda mažindama cholesterolio kiekį ir reguliuodama kraujospūdį, taip sumažindama širdies ligų riziką.
Žalioji arbata taip pat gerina virškinimą, padėdama palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą ir slopindama kenksmingų bakterijų augimą. Išoriškai ji naudinga odai – drėkina, maitina, ramina sudirgimus ir spartina gijimo procesus.
Optimalus vartojimas
Azijos šalyse, kur žaliosios arbatos tradicijos siekia tūkstantmečius, įprasta per dieną išgerti 360-480 ml šio gėrimo. Tačiau svarbiausia ne kiekis, o vartojimo būdas. Rekomenduojama gerti arbatą tarp valgių, stebėti savo organizmo reakcijas ir prisitaikyti gėrimo laiką prie asmeninės dienotvarkės. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į arbatos kokybę ir ruošimo būdą – tai gali turėti reikšmingos įtakos jos naudingųjų savybių išsaugojimui.
Žalioji arbata išties yra vertinga gamtos dovana mūsų sveikatai, tačiau norint išnaudoti visas jos teikiamas savybes, svarbu ne tik rinktis kokybišką produktą, bet ir atkreipti dėmesį į tinkamą vartojimo laiką bei būdą. Tuomet šis tradicinis gėrimas gali tapti efektyviu įrankiu kasdienėje sveikatos stiprinimo programoje.
Šaltinis: https://zdrowie.interia.pl/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.