JAV sprendimas riboti žvalgybos informacijos platinimą apie taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos sukėlė diskusijų bangą tarptautinėje arenoje. Iki šiol Vašingtonas glaudžiai bendradarbiavo su sąjungininkais, tačiau dabar pasirinktas visiškai kitoks kursas.
Tokia situacija ne tik parodo sudėtingą geopolitinę padėtį, bet ir kelia klausimų dėl pasitikėjimo santykiuose su artimiausiais partneriais. Ekspertai pabrėžia, kad šis sprendimas gali būti susijęs su itin jautria informacija, kuri, nutekėjusi, turėtų rimtų pasekmių. Be to, tai rodo, jog JAV siekia išlaikyti visišką kontrolę derybų procese ir neprileisti kitų valstybių prie tam tikrų užkulisių detalių.
Toks požiūris dar kartą įrodo, kad taikos paieškos su Rusija yra ne tik dvišalis klausimas, bet ir globalus galios žaidimas, kuriame kiekvienas žingsnis apskaičiuojamas itin tiksliai. Kyla klausimas, ką tai reiškia Ukrainai. Viena vertus, Vašingtonas išlieka tvirtas sąjungininkas karo lauke.
Kita vertus, kai informacija apie derybas pradedama slėpti net nuo partnerių, tai gali reikšti ir didesnį spaudimą Kyjivui. Ukrainos vadovai aiškiai signalizuoja, kad jokių teritorinių nuolaidų agresoriui nebus, tačiau Rusija stengiasi primesti savas sąlygas.
Kas nutiko JAV žvalgybos viduje?
Pasak „CBS News“, JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard dar liepos 20 dieną pasirašė direktyvą, kuria nurodyta sustabdyti visų duomenų, susijusių su taikos derybomis tarp Rusijos ir Ukrainos, dalijimąsi. Dokumente numatyta, kad informacija klasifikuojama kaip NOFORM, tai yra negalima perduoti užsieniui ar net artimiausiems sąjungininkams.
Tai reiškia, kad vadinamasis „Penkių akių“ aljansas (JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija) nebegaus žvalgybinių duomenų apie derybas. Skelbiama, kad tokia tvarka įvesta dėl informacijos trapumo bei baimės, jog nutekėjimai galėtų pakenkti pačiam procesui.
Vis dėlto apribojimai netaikomi karinei operatyvinei informacijai. Ukraina ir toliau gauna žvalgybinius duomenis, reikalingus fronto veiksmams, tačiau visi klausimai, susiję su derybomis, lieka tik Vašingtono viduje.
Kodėl tai svarbu sąjungininkams
Buvęs CŽV darbuotojas Stivenas Kešas aiškino, kad tokie sprendimai gali turėti rimtų pasekmių pasitikėjimui. Sąjungininkai tikisi turėti bendrą žvalgybos paveikslą, nes tai leidžia koordinuoti politines ir diplomatines pozicijas. Kai informacija uždaroma tik vienai pusei, kyla rizika, kad aljansas ims byrėti iš vidaus.
Ekspertai pabrėžia, jog toks žingsnis siunčia aiškią žinutę – JAV pasilieka sau teisę kontroliuoti derybų darbotvarkę ir spręsti, kokios informacijos reikia partneriams. Tai gali būti ir spaudimo priemonė, siekiant, kad Ukraina priimtų tam tikras sąlygas, nepaisant to, kad Kyjivas kategoriškai atmeta bet kokius teritorinius mainus.
Tarp Putino ultimatumų ir Zelenskio „raudonų linijų“
Situacija dar labiau komplikuojasi dėl Maskvos reikalavimų. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atvirai pareiškė, kad Putinas sutiktų su derybomis tik tuo atveju, jei prieš tai būtų „tinkamai parengtos visos darbotvarkės temos“. Kitaip tariant, Kremlius nori diktuoti sąlygas dar prieš derybų pradžią.
Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad viena iš Rusijos užmačių – reikalauti Ukrainos kariuomenės pasitraukimo iš Donbaso. Mainais Maskva esą galėtų sutikti „įšaldyti frontą“ kai kuriose kitose teritorijose. Tai klasikinė Kremliaus taktika – siūlyti kompromisą, kuris iš tikrųjų reiškia Ukrainos kapituliaciją.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aiškiai pasakė, kad tokie siūlymai yra nepriimtini. Pasak jo, raudonų linijų peržengti negalima, o teritoriniai mainai nėra variantas. Ukraina pasirengusi deryboms tik neutralioje teritorijoje – pavyzdžiui, Austrijoje, Šveicarijoje ar Turkijoje – bet ne pagal Kremliaus diktatą.
Ką reiškia JAV sprendimas slėpti informaciją
Analitikai teigia, jog JAV sprendimas rodo, kad derybų procesas itin trapus ir pažeidžiamas. Paslapties šydu pridengiami dokumentai leidžia Vašingtonui manevruoti, tačiau kartu kelia nepasitikėjimą tarp sąjungininkų.
Ukrainai tai signalas, kad Vašingtonas gali svarstyti įvairius scenarijus, net ir tokius, kurie neatitinka Kyjivo lūkesčių. Tačiau kol kas prezidentas Zelenskis lieka tvirtas – jokių nuolaidų agresoriui nebus, net jei tai reikštų ilgesnį karą.
JAV sprendimas nebesidalyti žvalgybos informacija apie Rusijos ir Ukrainos derybas yra aiški žinutė, kad Vašingtonas nori turėti visišką kontrolę šiuo klausimu. Tai kelia klausimų dėl sąjungininkų vienybės ir ateities taktikos.
Rusija, kaip visada, siekia pasinaudoti situacija ir primesti savo sąlygas, tačiau Ukraina laikosi principinės pozicijos. Žvalgybos tylėjimas šiuo atveju reiškia tik viena – tikrosios kovos vyksta ne tik fronte, bet ir uždarose derybų salėse, kur sprendžiami visos Europos saugumo klausimai.
