Pastarieji Volodymyro Zelenskio pareiškimai vėl sutelkė dėmesį į karo Ukrainoje eigą ir galimas jo pabaigos kryptis. Prezidento žodžiai nuskambėjo tuo metu, kai visuomenė pavargusi nuo ilgalaikės įtampos. Interviu metu buvo juntamas ne tik politinis tonas, bet ir asmeninė atsakomybė. Valstybės vadovas kalbėjo ramiai, tačiau aiškiai, pabrėždamas, kad kalbama apie pačius svarbiausius dalykus – laisvę ir ateitį.
Šiame kontekste diplomatinės viltys skamba kaip atsvara kasdienėms karo naujienoms. Nors niekas neatrodo paprasta, pats faktas, kad kalbama apie laiką, trumpesnį nei vieneri metai, suteikia atsargaus optimizmo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu Prancūzijos televizijos kanalui „France 2“ pareiškė, kad taika kare su Rusija, jo manymu, gali būti pasiekta greičiau nei per vienerius metus. Šią informaciją perdavė „Ukrinform“, remdamasi transliuotoju „Suspilne“.
Pasak valstybės vadovo, svarbiausia yra tai, jog karo pabaiga turėtų būti pasiekta diplomatinėmis priemonėmis. Tokia formuluotė rodo siekį išvengti dar didesnių aukų ir sugrįžti prie politinių sprendimų, net ir esant itin sudėtingoms aplinkybėms.
Prezidentas pabrėžė, kad kalbėdamas apie terminus jis nesiima tuščių pažadų. Tai veikiau tikėjimas, paremtas tarptautinių partnerių spaudimu, derybų kanalais ir suvokimu, jog ilgas karas alina visas puses. V. Zelenskis interviu aiškiai įvardijo, kad šis karas Ukrainai yra egzistencinis. Jo žodžiais, kalbama ne apie teritorinius ginčus ar politinę įtaką, bet apie pačios valstybės išlikimą.
„Jei pralaimėsime šį karą, prarasime savo šalies nepriklausomybę“, – perspėjo prezidentas, pabrėždamas, kad toks scenarijus reikštų negrįžtamą smūgį Ukrainos valstybingumui.
Jis taip pat akcentavo, kad galimas suvereniteto praradimas ir Rusijos absorbavimas būtų katastrofa visai ukrainiečių tautai. Vis dėlto kartu buvo išsakyta tvirta pozicija, jog toks kelias nėra neišvengiamas ir Ukraina tam priešinsis.
Kalbėdamas apie asmeninę patirtį, V. Zelenskis atvirai pripažino, kad jam nuolat grasina Rusija. Pasak prezidento, per pastaruosius laikotarpius buvo ne vienas bandymas jį nužudyti. Gyvenimas nuolatinio pavojaus sąlygomis, anot jo, tapo kasdienybe. Tai nėra laikina būsena, o realybė, su kuria tenka susitaikyti vadovaujant šaliai karo metu.
Tokie pasisakymai leidžia geriau suprasti psichologinį spaudimą, patiriamą ne tik fronte, bet ir politiniame lygmenyje. Prezidento vaidmuo šioje situacijoje apima kur kas daugiau nei formalius sprendimus.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, vasario ketvirtą dieną Abu Dabyje baigėsi dar vienas taikos derybų raundas. Jame dalyvavo Ukrainos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos delegacijos.
Nors viešai detalių pateikiama nedaug, pats faktas, kad derybos vyksta, rodo išlikusį dialogo kanalą. Tai svarbus signalas tiek Ukrainos visuomenei, tiek tarptautiniams stebėtojams. Šiame fone V. Zelenskio pareiškimai apie galimą taiką per trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį įgauna papildomą svorį. Jie tampa ne tik politine žinute, bet ir bandymu išlaikyti tikėjimą, jog net ir ilgiausios krizės turi pabaigą.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
