Ukrainai ir Švedijai pasirašius istorinį susitarimą, prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė svarbią naujieną – naikintuvų „JAS 39 Gripen“ gamyba bus lokalizuota Ukrainoje.
Tai ne tik svarbus technologinis šuolis šaliai, bet ir geopolitinės reikšmės įvykis, kuris žymi vis glaudesnį Kijevo ir Stokholmo bendradarbiavimą gynybos srityje.
Šis pranešimas nuskambėjo spalio 28 dieną per susitikimą su žurnalistais, kurio metu prezidentas pabrėžė – kalbama ne apie simbolinę paramą, o apie ilgalaikį bendradarbiavimą, kuris stiprins Ukrainos karinę pramonę iš vidaus. Pasak jo, tai – istorinis susitarimas, kuris gali iš esmės pakeisti Ukrainos gynybos pajėgumus.
Ukrainos tikslas – 250 naujų kovinių lėktuvų
Zelenskis atskleidė, kad šalies poreikis naujajai karinei aviacijai siekia apie 250 modernių lėktuvų. Iki šiol Švedija jau buvo sutikusi perduoti nuo 100 iki 150 „Gripen E“ naikintuvų, tačiau susitarimas dėl gamybos perkėlimo į Ukrainos teritoriją atveria visiškai naujas galimybes – nuo gamybos kontrolės iki potencialaus eksporto ateityje.
Pasirašymo ceremonija įvyko spalio 22 dieną, o ją iliustravo šalia stovintis „Gripen E“ naikintuvas – simbolinis momentas, pabrėžiantis bendrų ketinimų rimtumą.
Nors lėktuvų tiekimas numatytas tik po trejų metų nuo sutarties pasirašymo, jau dabar aišku, kad ruošiamasi gamybai ne tik Švedijoje, bet ir kitose vietose.
„Saab“ stiprina gamybą Švedijoje ir Brazilijoje
Lėktuvų gamintoja „Saab“ šiuo metu gali pagaminti apie 20-30 „Gripen E“ naikintuvų per metus. Tačiau jau dabar planuojama šį tempą didinti – tiek per plėtrą Linkopinge, tiek per bendrą gamyklą su „Embraer“ Brazilijoje.
Gamybos pajėgumų plėtra gali užtrukti vienerius arba dvejus metus. Tai priklausys nuo logistikos, investicijų ir, be abejo, nuo saugumo situacijos, kuri Ukrainoje tebėra neapibrėžta.
Tačiau pati galimybė, kad lėktuvai būtų gaminami Ukrainoje, rodo ne tik švedų pasitikėjimą, bet ir stiprėjantį šalies vaidmenį tarptautinėje gynybos pramonėje.
Ką tai reiškia Ukrainai ir Europai
Lokalizuota „Gripen“ gamyba gali būti reikšmingas postūmis ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai. Tokie projektai kuria naujas darbo vietas, stiprina vietinę inžinerinę bazę ir mažina priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.
Tuo pačiu tai tampa ir strategine žinute – Ukraina ne tik ginsis, bet ir pati aktyviai kurs savo apsaugos priemones. Tokia iniciatyva taip pat gali tapti pavyzdžiu kitoms šalims, kaip net karo sąlygomis įmanoma plėtoti aukštųjų technologijų sektorius.
Švedijos sprendimas investuoti į gamybą Ukrainoje reiškia ir tai, kad šalis matoma kaip patikimas partneris, turintis ne tik valios, bet ir potencialo ilgalaikėms programoms.
Ne tik naikintuvai – ženklas ateičiai
Verta pabrėžti, kad šis susitarimas nėra vien apie techniką ar skaičius. Tai stiprus signalas apie Ukrainos siekį tapti visaverte gynybinės pramonės žaidėja.
Tai taip pat rodo, kad Švedija pasiryžusi perkelti svarbias gamybos grandines arčiau fronto – sprendimas, kuris nebūtų priimtas, jei nebūtų aiškaus pasitikėjimo tiek partneriu, tiek strategine nauda.
Ateityje galima tikėtis, kad tokie bendri projektai taps vis dažnesni, ypač jei Ukraina įrodys, kad gali ne tik naudoti, bet ir gaminti pažangiausią karinę techniką.
Kol kas visa tai – dar tik pradžia. Bet jau dabar aišku, kad spalio 22 dienos pasirašytas susitarimas nebus pamirštas kaip vienas iš daugelio – jis taps raktu į naują etapą Ukrainos karinėje aviacijoje.
