Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Sky News“ pareiškė, kad Vladimiras Putinas gali ryžtis pulti NATO šalį per artimiausius penkerius metus. Teigiama, kad tokios atakos tikslas būtų patikrinti, kaip Aljansas reaguotų į tiesioginę grėsmę.
V. Zelenskis įsitikinęs, kad tai gali būti ne tiek tikslinis puolimas, kiek strateginis išbandymas, skirtas įvertinti Vakarų gebėjimą susivienyti ir reaguoti į akivaizdžią grėsmę. Vis dėlto, paklaustas, ar toks išpuolis galimas dar šiais metais, jis atsakė, kad nemano, jog Kremlius jau dabar būtų tam pasiruošęs, tiek kariniais, tiek politiniais pajėgumais.
Ukrainos prezidentas taip pat neslėpė kritikos NATO narių planams iki 2035 metų padidinti gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP. Pasak jo, toks tempas per lėtas ir pernelyg optimistinis atsižvelgiant į dabartinę grėsmę.
„Manome, kad nuo 2030-ųjų Putinas gali turėti daug daugiau karinės galios“, – aiškino prezidentas.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiandieninė Rusijos kariuomenė neturi laiko ruoštis – Ukraina faktiškai atlieka barjero vaidmenį, stabdydama jos atsinaujinimą. Pasak Zelenskio, kariai „masiškai naikinami ir pašalinami iš mūšio lauko“, o tai pristabdo Rusijos puolimo pajėgumų augimą.
„Putinui bet kokiu atveju reikia pauzės. Jam būtina sankcijų panaikinimas, gerai paruošta kariuomenė. Dešimt metų – labai ilgas laikotarpis. Tada jis jau turės naują armiją“, – perspėjo Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad tokia galimybė neturėtų būti nuvertinta – Kremlius ilgai laukia ir išnaudoja palankius momentus, o Vakarų atsakas dažnai būna per lėtas.
Tame pačiame išsamiame interviu Zelenskis pateikė ir daugiau svarbių pastebėjimų. Jis išreiškė susirūpinimą, kad nestabilumas Artimuosiuose Rytuose gali paveikti Vakarų paramą Ukrainai, ypač iš JAV.
Toks scenarijus būtų palankus Rusijai, kuri siekia išsklaidyti dėmesį nuo karo Europoje. Be to, jis pažymėjo, kad kai kurie komponentai, gaminami Jungtinėje Karalystėje, vis dar patenka į Rusijos ginkluotę, o tai kelia rimtų klausimų dėl eksporto kontrolės spragų.
Kalbėdamas apie save, prezidentas buvo atviras: galbūt jis nėra idealus lyderis pergalei pasiekti, tačiau „turi daugiausia patirties“, todėl jaučia pareigą tęsti kovą.
Jis taip pat komentavo JAV ir Rusijos santykius, sakydamas, kad jos gali būti trumpalaikiai partneriai, bet niekada netaps draugais, kol valdžioje bus Donaldas Trumpas.
Paklaustas, ar jautėsi spaudžiamas per nesėkmingą susitikimą Baltuosiuose rūmuose, Zelenskis atsisakė komentuoti, bet pabrėžė, kad „elgėsi sąžiningai“. Jo atsakymas išreiškė norą išlaikyti diplomatinius tiltus, net kai aplinkybės tampa sudėtingos.
Didžioji Britanija ir kitos NATO šalys šią savaitę Hagoje oficialiai patvirtins planą padidinti gynybos išlaidas. Pagal jį, 3,5 proc. BVP bus skirta tiesioginei gynybai, o dar 1,5 proc. – susijusioms sritims, tokioms kaip infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui, logistikai.
Šis 5 proc. gynybos biudžetas primena Šaltojo karo laikų išlaidas – laikotarpį, kai Vakarai suvokė tikrąją grėsmės mastą.
Priminsime, jog pirmadienį Zelenskis susitiko su Jungtinės Karalystės premjeru Kiru Starmeriu, parlamento pirmininku Lindsey Hoyle’u ir lankėsi Vindzoro pilyje, kur bendravo su karaliumi Charlesu III.
Prezidentas yra pakviestas į NATO viršūnių susitikimą, tačiau dar nėra aišku, ar jis dalyvaus pagrindinėse diskusijose. Jo dalyvavimas kol kas nėra patvirtintas, tačiau artimiausios dienos gali nulemti, kiek Ukrainos balsas bus girdimas tarp NATO lyderių.
