Kalbėdami apie Kanados Arktį dažnai įsivaizduojame paskutinį žmogaus rankos nepaliestą Žemės kampelį. Atšiauri gamta, tyla ir ledynai turėtų simbolizuoti vietą, kur civilizacija dar nespėjo įsiveržti. Tačiau naujausi tyrimai šią iliuziją visiškai paneigė, mokslinė ekspedicija, kurios tikslas buvo ieškoti mikroorganizmų, aptiko kažką kur kas nerimą keliančio.
„Cambridge Bay“ vykdyti tyrimai atskleidė stulbinančius rezultatus. Amerikiečių mokslininkai rado mikroskopinių plastiko dalelių aplinkoje, kuri iki šiol buvo laikoma visiškai švaria. Tai rodo, kad mikroplastiko tarša tapo pasauliniu reiškiniu, pasiekusiu net atokiausius planetos kampelius.
„Vermont State University“ ir „Castleton University“ mokslininkai dvi savaites praleido Kanados Arktyje vykdydami projektą „DRACO“. Iš pradžių tyrėjai analizavo mikroorganizmus arktyiniuose leduose, tačiau jų dėmesį netikėtai patraukė kiti radiniai.
Tiriant sniegą, jūros ledą ir amžino įšalo mėginius, buvo aptiktos plastiko dalelės. Studentė Olivija Rutkovski, dalyvavusi ekspedicijoje, teigė, kad šis momentas tapo svarbiausiu jos mokslinės karjeros įvykiu ir privertė pažvelgti į pasaulį kitaip.
Kaip plastikas pasiekia Arktį
Darbas Arkties sąlygomis pareikalavo iš tyrėjų ištvermės. Pirmąją savaitę jie sniego motociklais įveikė daugiau nei dviejų metrų storio ledo sluoksnį, o vėliau kasė amžino įšalo branduolius, kai kurie darbai truko valandų valandas. Projekto vadovas Andrew Vermilyea aiškino, kad plastiko dalelės į Arktį patenka keliais keliais, tai per vandenynų sroves, atmosferos cirkuliaciją ir kritulius.
Kai plastikas suyra į mažas daleles, jos gali būti perneštos tūkstančius kilometrų ir ilgai išlikti lede ar vandenyje. Deginant ar perdirbant plastikus mikroskopinės dalelės išmetamos į atmosferą ir vėliau nusėda su lietumi ar sniegu net tolimuose regionuose. Tokiu būdu žmogaus veiklos pėdsakai pasiekia vietas, kuriose niekada neturėjo jų būti.
Pavojus gamtai ir žmogui
Mokslininkai įspėja, kad mikroplastiko buvimas Arkties ekosistemose gali turėti ilgalaikių padarinių. Kai ledynai tirpsta, plastiko dalelės patenka į vandenynus ir tampa maisto grandinės dalimi. Tai kelia grėsmę žuvims, jūros paukščiams ir vietos bendruomenėms, priklausomoms nuo jūros išteklių.
Žmonėms kontaktas su mikroplastiku taip pat nėra saugus. Tyrimai rodo, kad jo įkvėpimas ar nurijimas gali sukelti uždegimus, kvėpavimo problemas ir kitus sveikatos sutrikimus. Nors mokslas dar tik pradeda aiškintis visas pasekmes, tendencija aiški, kad plastiko tarša kelia grėsmę tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai.
Projektas „DRACO“ ir ateities planai
Ekspedicija „Cambridge Bay“ buvo jau ketvirtoji projekto „DRACO“ misija. Ankstesni tyrimai vyko „Fairbanks“ mieste Aliaskoje, „Kangerlussuaq“ Grenlandijoje ir „Utqiagvik“ regione. Kiekviena iš šių vietų pateikė unikalių duomenų apie tai, kaip plastiko tarša pasiekia net atokiausias ekosistemas.
„Castleton“ universiteto laboratorijose studentai šiuo metu kuria naujus metodus mikroplastiko aptikimui ir kiekybiniam įvertinimui dirvožemyje bei vandenyje. Šių tyrimų tikslas yra sukurti detalias pasaulinės taršos žemėlapių sistemas ir padėti rengti prevencines strategijas. Nors atradimai Arktyje kelia nerimą, jie suteikia vertingų žinių, kurios padės pasauliui geriau suprasti plastiko poveikį planetai.
Žmonijos pėdsakas šiaurėje
Mokslininkai planuoja kitą ekspediciją 2026 metais, kuri gali vykti į „Ellesmere“ salą Kanadoje arba į šiaurinę Grenlandijos dalį. Tuo metu aplinkosaugos organizacijos ragina mažinti plastiko naudojimą ir atsisakyti vienkartinių pakuočių.
Atrastas mikroplastikas Arkties lede yra aiškus signalas, kad net labiausiai atokūs Žemės kampeliai nebėra apsaugoti nuo žmogaus veiklos. Kiekvienas mažas žingsnis nuo sąmoningo vartojimo iki tvaraus gyvenimo būdo gali padėti sustabdyti šią pavojingą tendenciją.
