Nauji moksliniai tyrimai atskleidžia, kad Žemė, pasitelkdama civilinių oro uostų ir karinių radarų sistemas, netyčia siunčia elektromagnetinius signalus į kosmosą. Nors šie signalai skirti orlaivių stebėjimui ir saugumui, jų sklaida gali būti pastebima net už kelių šimtų šviesmečių nuo mūsų planetos, jei stebėtojai turi panašaus jautrumo radijo teleskopus, kaip ir naudojami Žemėje.
Tyrimas, pristatytas Karališkosios astronomų draugijos Nacionaliniame astronomijos susitikime 2025 metais Durhame, parodė, kad tokie dideli tarptautiniai oro uostai kaip Heathrow, Gatwick ar Niujorko JFK generuoja stiprius signalus, kurie gali būti suvokiami kaip gyvybės ženklai technologijų turinčioms civilizacijoms kitose žvaigždžių sistemose.
Naudodami skaitmenines simuliacijas, mokslininkai sekė, kaip radarų signalai sklinda per kosmosą. Jie analizavo, ar šie signalai būtų aptinkami iš tokių žvaigždžių sistemų kaip Barnardo žvaigždė ar AU Mikroskopijos sistema. Buvo nustatyta, kad bendras radijo bangų stiprumas, sklindantis iš civilinių radarų sistemų, siekia apie du kvadrilijonus vatų. Toks signalas galėtų būti užfiksuotas net 200 šviesmečių atstumu, naudojant pažangius teleskopus.
Palyginimui, artimiausia galimai tinkama gyvybei planeta Proksima Kentauro b yra vos už keturių šviesmečių nuo Žemės. Tačiau net ir pažangiausi žmonijos kosminiai laivai iki jos keliautų tūkstančius metų.
Kariniai radarai dar labiau pastebimi
Skirtingai nei civiliniai radarai, kariniai įrenginiai spinduliuoja koncentruotus signalus, primenančius švyturio šviesos srautą. Šie signalai yra kryptingi ir dar galingesni tam tikruose dangaus sektoriuose. Tyrimo autoriai teigia, kad tokių signalų stiprumas kai kuriose erdvės vietose gali būti net šimtą kartų didesnis nei įprastų radarų. Pasak tyrėjų, stebint tokius signalus iš tolimų planetų, jie atrodytų akivaizdžiai dirbtiniai.
Tyrimo rezultatai rodo, kad bet kuri technologiškai pažengusi civilizacija, turinti sudėtingą aviacijos sistemą, gali netyčia skleisti signalus, kurie tampa technopėdsakais. Tai reiškia, kad net ir be sąmoningo noro komunikuoti, mūsų planetos veikla jau gali būti matoma iš kosmoso kaip ženklas, jog čia egzistuoja protinga gyvybė.
Be to, ši analizė padeda astronomams efektyviau ieškoti kitų civilizacijų, stebint panašius signalus iš tolimų žvaigždžių sistemų. Ji taip pat prisideda prie supratimo, kaip mūsų pačių technologijos daro įtaką aplinkai už Žemės ribų.
Ateities sprendimai ir praktinė nauda
Pasak tyrimo bendraautorių, sukurti metodai gali būti naudingi ne tik ieškant ateivių, bet ir stebint kosmoso aplinką, gerinant ryšio saugumą ar net ginantis nuo galimų pavojų iš kosmoso. Suvokdami, kaip mūsų signalai sklinda į kosmosą, mokslininkai gali kurti efektyvesnius ir mažiau „triukšmingus“ radarus ateityje.
Šis darbas parodo, kad net netyčiniai technologiniai pėdsakai gali tapti svarbia informacija tiek ieškant atsakymo į klausimą, ar esame vieni Visatoje, tiek kuriant tvaresnę ir saugesnę technologijų plėtrą.
