Žemėlapis – informacijos priemonė ir meninė išraiška (foto)

Laikas.lt
Reda Barkauskaitė

Šiais GPSų ir telefoninių mapsų laikais net keliavimas įgavo kitokią prasmę – liko mažiau vidinių virpuliukų išlipant iš lėktuvo didelio miesto pašonėje; užteks paspausti porą mygtukų, suvesti kelis pavadinimus, kuriuos iš anksto užsirašėte į užrašų knygelę ir tiesiog eiti/važiuoti ten, kur jūsų asmeninis gidas liepia. Miestų aikštės, skverai, lankytinos vietos – kur tik panorėsite, paprastai ir greitai.

O dienos, kuomet turistai išsitraukdavo didžiulius žemėlapius, žymėdavo vietas skirtingų spalvų žymekliais, mažomis spalvotomis vėliavėlėmis susmaigstydavo objektus žemėlapyje ir susiplanuodavo maršrutą, galima sakyti, baigėsi. Matyt, pamažu nelieka ir žmonių, mokančių naudotis paprastu popieriniu išlankstomu žemėlapiu.

Žinoma, kad pirmieji žemėlapiai atsirado prieš maždaug du tūkstančius metų, tačiau seniausi išlikę kartografijos darbai – spausdinti 1477 metais Bolonijos mieste, Italijoje. Būtent šiais žemėlapiais savo ekspedicijose ieškodamas artimesnio kelio į Indiją naudojosi Kristupas Kolumbas. Tuomet žemėlapiai primindavo daugiau meno kūrinius nei mums įprastus miestų ir gatvių brėžinius.

Žemėlapio raida

Žemėlapiai buvo tobulinami tolygiai su pasaulio pažinimu – po lopinėlį, bet užtikrintai ir tiksliai, pridedant vis daugiau valstybių, miestų, kol galiausiai pradėtos žymėti net pačios mažiausios gatvelės. Žemėlapiai su mažesnėmis paklaidomis, tikslesniais matavimais ir darbais, buvo pradėti leisti XVIII amžiaus pabaigoje. Paradoksalu, tačiau jei sename žemėlapyje yra netikslumų ir klaidų – tai didina jo unikalumą, o kartu ir vertę. Keista aplinkybė – iki 1800 metų sukurtų žemėlapių yra išlikę daugiau nei XIX a. kartografijos kūrinių. Taip nutiko dėl vėliau naudoto prastesnio popieriaus.

^{Jungtinių Amerikos Valstijų geležinkelio žemėlapiai 1800 m ir 1930 m.}

Pirmasis Lietuvos žemėlapis buvo išspausdintas maždaug 1595 metais. Žinoma, tai nebuvo pirmas Lietuvos, kaip atskiros valstybės, pažymėjimas žemėlapyje. Ir anksčiau ji buvo vaizduojama, tačiau tik platesniame kontekste (kartu su Šiaurės ir Rytų Europa, su Lenkija, Rusija).

Kitokie žemėlapiai

Be politinių, ekonominių, istorinių ir kitokių mums įprastų matyti žemėlapių yra ir kitokių, naudojamų kaip meninė priemonė, meninė išraiška, kuomet informacijos ir meninės vertės kiekis tolygus. Tarkime, „Starbucks“ žemėlapis, sudarytas Džeimso Davenporto, kuriame abstrakčiai sužymėtos vietos, kur Jungtinėse Valstijose galima išgerti kavos, pažymėtos labai populiariu prekės ženklu.

Arba žmogaus emocijų žemėlapis, sudarytas atliekant mokslinius tyrimus apie žmonių emocijas skirtinguose žemynuose/šalyse. Beje, Lietuva – šalis, kurioje žmonės rodo mažiausiai emocijų.