Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
Daugiau
  • Horoskopai
  • Kultūra
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Finansai
    • Technologijos
    • Automobiliai
    • Mokslas
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Žemės šešėlis tampa netikėtu filtru: atskleista, kaip mokslininkai medžioja nežinomus kosmoso signalus
Mokslas

Žemės šešėlis tampa netikėtu filtru: atskleista, kaip mokslininkai medžioja nežinomus kosmoso signalus

Paskelbė Karolis Vaickus
2025-08-20, 07:55
Komentarų: 0
Dalintis
4 min. skaitymo

Jau dešimtmečius įvairūs teleskopai, tai tiek radijo, tiek optiniai, skenuoja dangų ieškodami signalų, kurie galėtų rodyti protingos gyvybės egzistavimą už Žemės ribų. Iki šiol pagrindinis dėmesys buvo nukreiptas į tolimas galaktikas ir kosmoso pakraščius. Tačiau nauja kryptis siūlo pažvelgti daug arčiau, į savo pačių Saulės sistemą.

Šiuolaikinės dangų stebinčios sistemos veikia aplinkoje, kurioje itin daug triukšmo. Žemės orbitoje sukasi daugiau nei dešimt tūkstančių aktyvių palydovų, o kosminių šiukšlių skaičius jau siekia milijonus. Todėl kiekviena šviesos juosta ar blyksnis nuotraukoje gali būti ne kas kita, kaip raketos fragmentas ar saulės baterijos atspindys. 

Tai labai apsunkina užduotį atskirti natūralius reiškinius nuo galimų nežemiškų objektų. Mokslininkai pasiūlė sprendimą, tai pasitelkti natūralų Žemės šešėlį, kuris veikia kaip savotiškas filtras. Kiekvieną naktį mūsų planeta sukuria ilgą šešėlio kūgį, kuriame nepasiekia saulės šviesa. Šiame ruože palydovai ar kiti objektai neatspindi šviesos, todėl dangaus fonas tampa švaresnis. 

Geostacionarioje orbitoje, esančioje daugiau nei trisdešimt penkių tūkstančių kilometrų aukštyje, šio šešėlio plotis siekia kelis laipsnius. Tokiose sąlygose kiekvienas netikėtas šviesos blyksnis tampa itin įtartinas, nes įprasti paaiškinimai nebegalioja.

Stebėjimų rezultatai

Naudodami šį metodą mokslininkai pasitelkė Zwicky Transient Facility teleskopą Kalifornijoje. Jis fotografuoja visą dangų ir fiksuoja kintančius reiškinius. Peržiūrėjus daugiau nei du šimtus tūkstančių nuotraukų, algoritmas išskyrė tūkstančius įtartinų taškų ir pėdsakų. 

Po kruopštaus patikrinimo, atmetus meteorus, lėktuvų pėdsakus ir žinomas asteroidų trajektorijas, vis tiek liko keli nepaaiškinami signalai. Vienas jų išsiskyrė ypatingai, tai jis judėjo greičiau nei įprasti asteroidai ir nebuvo registruotas jokiuose kataloguose. Nors papildomų duomenų trūko, pats atradimas parodė, kad ši metodika yra daug žadanti. 

Tyrėjai neapsiriboja vien šiuolaikiniais stebėjimais. Jie analizuoja archyvinius duomenis dar iš laikų prieš 1957 metus, kai į orbitą buvo paleistas pirmasis Sputnikas. 

Senos fotografijos tampa itin vertingos, nes jose užfiksuoti objektai negali būti siejami su žmogaus veikla kosmose. Be to, tokių archyvų analizė leidžia nustatyti, ar objektų paviršius parodė ilgalaikio kosminio poveikio žymes. Jei objektas matomas senose nuotraukose, jo kilmė gali būti daug paslaptingesnė.

Naujas projektas

Šiandien atlikti tyrimai dar nėra įrodę nežemiškų technologijų egzistavimo, tačiau jie padėjo atskirti daugybę bereikšmių signalų ir paliko kelis galimus pėdsakus tolimesniems tyrimams. Sėkmė paskatino naują projektą pavadinimu „ExoProbe“. 

Tai bus tarptautinė teleskopų sistema, skirta vien tik stebėjimams Žemės šešėlio zonoje. Toks tinklas leis daug tiksliau apskaičiuoti nepažįstamų objektų atstumą bei judėjimo trajektoriją. Šios pastangos primena archeologiją, tik vykstančią kosmose. Didžioji dalis rastų duomenų paaiškinama žmonių veikla, tačiau yra tikimybė, kad tarp jų slypi ir nežemiškos kilmės užuominos. 

Tokias užuominas galima aptikti tik tuomet, jei mokslininkai stebės dangų pakankamai ilgai ir atidžiai. Nors įrodymų apie ateivius kol kas nėra, pats metodas rodo, kad mokslas žengia į naują etapą, kuriame įmanoma patikimiau atskirti tikrus reiškinius nuo triukšmo.

Naujasis metodas, pasitelkiantis Žemės šešėlį kaip natūralų filtrą, atveria naujas galimybes kosmoso tyrimams. Jis padeda atrasti nepaaiškinamus objektus ir suteikia pagrindą tolesniems tyrimams. 

Net jei tarp jų ir nebus įrodymų apie ateivių technologijas, ši technika leis mokslininkams pažvelgti į dangų kitaip ir atrasti tai, kas iki šiol buvo nepastebėta. Galbūt būtent čia slypi raktas į vieną didžiausių žmonijos klausimų, ar mes Visatoje esame vieni.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėKarolis Vaickus
Žurnalistas
Rašau apie mokslą ir naujausius atradimus, domiuosi tyrimais, inovacijomis ir jų poveikiu kasdieniam gyvenimui. Savo tekstuose siekiu sudėtingus mokslinius procesus paaiškinti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų geriau suprasti pasaulį ir jame vykstančius pokyčius.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

A serene woman sleeps comfortably in bed, surrounded by soft white linens in a sunlit room.
Lietuva

Tėvai ir mokiniai absoliučiame šoke: svarstoma tvarka, kuri gali visiškai pakeisti jūsų ryto rutiną

Aurimas Kavaliūnas
2026-03-28
black DJI Mavi quadcopter near body of water
Technologijos

„Kiauras dangus“ tampa vis dažniau kartojama fraze: Žukas užsimena, kur slypi tikroji problema ir kas už tai atsakingas

2026-03-28
Maistas

Laukiniai laiškiniai česnakai: išskirtinis nemokamas pavasario prieskonis jūsų virtuvei

Edita Gavelienė
2026-03-28
Automobiliai

„Afeela 1“ startas artėja: sužinokite, ką gali pasiūlyti „Sony Honda Mobility“ elektromobilis

Arnas Pociūnas
2026-03-28
Mokslas

Žarnyno sveikata ir kognityvinės funkcijos: sužinokite, ką atskleidė nauja analizė

Karolis Vaickus
2026-03-28
Petras Gražulis. ELTA / Julius Kalinskas
Įdomybės

Ar riba peržengta: advokato pareiškimas apie Gražulio pasisakymus prieš homoseksualius asmenis stebina visus

2026-03-28

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Sveikata ir grožis
  • Technologijos
  • Kultūra
  • Namai
  • Mokslas
  • Pasaulis

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Maistas
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?

Not a member? Sign Up