Kalbant apie sveiką mitybą, duona dažnai tampa pirmu produktu, kurį siūloma išbraukti iš kasdienio raciono. Įsitikinimas, kad duona yra tuščias angliavandenių šaltinis, giliai įsišaknijęs visuomenėje, tačiau specialistai primena – svarbu ne tiek pats produktas, kiek jo sudėtis ir kiekiai. Ypač žiemos laikotarpiu, kai organizmas reikalauja daugiau energijos, tinkamai pasirinkta duona gali būti vertinga kasdienio meniu dalis.
Žiemos mėnesiais dėl sumažėjusio saulės šviesos kiekio ir natūraliai sulėtėjusios medžiagų apykaitos dažnai padidėja apetitas. Kūnas reikalauja daugiau kalorijų, kad palaikytų šilumą ir energiją. Todėl metas, kai stengiamasi laikytis sveikos gyvensenos principų, reikalauja ne draudimų, o išmintingų sprendimų – įtraukiant į mitybą produktus, kurie aprūpina organizmą reikiamomis maistinėmis medžiagomis, o ne skurdina jį tuščiu alkio jausmu.
Pasak subalansuotų receptų kūrėjos Natalijos Glazunovos, duonos atsisakymas nėra būtinas žingsnis siekiant sveikesnės gyvensenos. Tinkamai parinkta duona – ypač su natūraliu raugu ar praturtinta grūdais – gali būti puikus energijos šaltinis ir prisidėti prie visavertės mitybos. Svarbiausia – suprasti, ką dedame į lėkštę, ir rinktis atsakingai, o ne aklai vadovautis mitais, kurie neatlaiko susidūrimo su faktais.
Šviesi duona – nuodėmė?
Pasak subalansuotų receptų kūrėjos, pokyčių motyvatorės ir tinklalapio „Skonio burtai“ autorės Natalijos Glazunovos, duona yra bene dažniausias lietuvių mitybos palydovas, tačiau sveikos mitybos entuziastai neretai įsitikinę, kad jos reikėtų atsisakyti arba vengti.
Ekspertės manymu, tai susiję su šviesios duonos kultu: „Seniau žmonės dažniausiai valgydavo rupaus malimo tamsią duoną, o mūsų moderni visuomenė sukūrė šviesios duonos kultą, kuris daugeliui asocijuojasi su nesveika mityba. Šiandien, kai duonos pasirinkimas parduotuvėse yra milžiniškas, tikrai galime išsirinkti kokybišką ir pilnavertišką šviesią duoną, kuri praturtins mūsų mitybą skaidulomis ir bus puikus energijos šaltinis“, – sako N. Glazunova.
Šviesi duona, pasak ekspertės, nėra nuodėmė, jeigu vartojama saikingai: „Laikausi nuomonės, kad jokio maisto teisti negalima, tačiau bet kokius produktus vartojant, visada svarbu atsižvelgti į kiekius. Net ir visų taip linčiuojama šviesi duona – joks ne kriminalas, jeigu suvalgomos kelios riekės, o ne visas kepalas vienu prisėdimu.“
Protėvių įvertintas pasirinkimas – raugo duona
Pasak N. Glazunovos, bene geriausias pasirinkimas yra raugo duona, kurią kepdavo dar mūsų protėviai ir kuria mėgaujamasi daugelyje pasaulio kultūrų.
Jai pritaria ir „Fazer“ produkto vystymo vadovė Arlita Ābrante. Pasak jos, kiekvienas kepėjas žino, jog norint tinkamai užauginti raugą, reikia žinių, patirties ir žiupsnelio kantrybės. „Miltai ir vanduo tampa mažu, kasdieniu stebuklu ant mūsų stalo, kaskart primenančiu apie iš kartos į kartą perduodamą tradiciją – duoną, – sako A. Ābrante. – Naujausias mūsų kepyklos kūrinys, RAUGO duonų šeima, kviečia iš naujo atrasti duonos džiaugsmą – per minkštumą ir šviežumą.“
Glitimo ir tuščių kalorijų baimė
Pasak N. Glazunovos, duonos neretai privengiama ir dėl glitimo baimės bei įsitikinimo, kad šio, kviečiuose, rugiuose ir miežiuose randamo baltymo mūsų organizmai netoleruoja.
„Esama žmonių, kurie dėl tam tikrų ligų turėtų atsisakyti glitimo, tačiau didžioji dalis žmonių glitimą toleruoja. Kai skundžiamasi pilvo pūtimu, neretai visa kaltė suverčiama duonai, tačiau pirmiausia reikėtų įvertinti visą savo mitybą, apžvelgti, kiek joje esama skaidulinių medžiagų, kiek savo mitybos racionu prisidedame prie sveikatos gerinimo, žarnyno puoselėjimo“, – sako N. Glazunova.
Ji pabrėžia ir dar vieną, dažnai apie duoną sklandantį mitą – duonos kalorijos neva yra tuščios. „Svarbu įvertinti, kokią duoną renkamės, – pabrėžia ji. – Jeigu renkamės geresnės sudėties, mažiau cukrų turinčią duoną, praturtintą sėklomis ar grūdais, gauname daug naudingų maistinių medžiagų. Svarbu rinktis geresnes alternatyvas savo kasdienybėje.“
Pasak A. Ābrante, reikia įdėti daug pastangų, kad gaminys taptų puikiu. „Mūsų kepėjai, naudodami naujausias technologijas ir remdamiesi ilgametėmis duonkepystės tradicijomis, kepą unikalią duoną, kuri turi mažiau cukrų, yra baltymų ir skaidulinių medžiagų šaltinis“, – sako A. Ābrante.
Sveikiau kepti pačiam nei pirkti parduotuvėje?
Anot N. Glazunovos, kai kurie įsitikinę, kad duoną sveikiau kepti pačiam nei pirkti parduotuvėje, tačiau sveika-nesveika, ekspertės manymu, yra per daug užaštrintas rodiklis.
„Šiandien retas turi galimybių ir laiko kepti duoną namuose, o parduotuvių lentynose tikrai galime atrasti kokybiškos, geros sudėties duonos. Svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį ir kokybę. Duona mūsų lėkštėje, lydima kitų naudingų maisto produktų, gali tapti skaniu ir naudingu pagardu“, – sako N. Glazunova.
Jai pritaria ir A. Ābrante, teigianti, kad „Fazer“ RAUGO duonų šeimoje naudojamas raugas suteikia duonai ypatingą šviežumą, skonį ir minkštumą. „Tai – mūsų atsidavimo meistrystei simbolis, sukurtas tobuloms akimirkoms prie stalo. Tai – duona, jungianti praeitį su dabartimi, užtikrinanti, kad kiekvienas kąsnis turėtų vertę. Ne tik emocinę, bet ir maistinę“, – sako ji.
Pagrindinė taisyklė – spalvos lėkštėje
N. Glazunova primena, kad bene auksinė sveikos mitybos taisyklė yra spalvos lėkštėje. „Kuo daugiau spalvų, tuo geriau, o duonos gamą taip pat galima paspalvinti – visa tai sukuria naudingą kombinaciją. Vasarą galime rinktis šviežias daržoves, žiemą – raugintus produktus. Galime pasigaminti pačių įvairiausių sumuštinių – tiek su kiaušiniu, avokadu, morkomis, tiek su uogomis. Kiekvienas turime savo receptorius ir pasirinkimus, tad į tai taip pat reikėtų atsižvelgti“, – pastebi N. Glazunova.
Anot A. Ābrante, duona gali būti universali bet kokio valgymo palydovė. „Pažįstame tą pasitenkinimo jausmą, užplūstantį, kai tavo gaminys būna įvertintas. Mūsų kepėjų su meile kepama duona puikiai tinka tiek lėtiems pusryčiams, tiek pietums ar vakarienei“, – teigia A. Ābrante.
