Virš gyventojų galvų visoje Lietuvoje – pavojingi varvekliai, o kartu ir galimos baudos. Nors kalendorinė žiema dar nesibaigė, vis dažniau pasirodanti saulė tirpdo ant stogų susikaupusį sniegą, kuris naktimis vėl sušąla ir virsta masyviais ledo luitais. Tokie varvekliai kelia realią grėsmę praeiviams, automobiliams ir pačių gyventojų saugumui.
Savivaldybės visoje šalyje primena, kad nuo pastatų konstrukcijų būtina laiku pašalinti susikaupusį sniegą ir ledą. Tai turi būti daroma saugiai ir atsakingai, nes netinkamai šalinant varveklius galima sukelti dar didesnį pavojų.
Rūpintis stogais privalo gyvenamųjų namų, komercinių pastatų savininkai, naudotojai ir techniniai prižiūrėtojai. Atsakomybė negali būti paliekama atsitiktinumui ar tik gerai valiai.
Kas atsakingas už pavojų?
Specialistai pabrėžia, kad daugiabučių gyventojai, pastebėję pakitimus pastato fasade ar viduje, turėtų nedelsdami kreiptis į techninį prižiūrėtoją. Būtent jis įvertina grėsmės lygį ir organizuoja reikalingus darbus.
Jeigu gyventojams nežinomi techninio prižiūrėtojo kontaktai, informacijos reikėtų teirautis bendrijos pirmininko, savivaldybės paskirto administratoriaus ar kito atsakingo asmens. Svarbiausia – nereaguoti abejingai ir nelaukti, kol įvyks nelaimė.
Savivaldybių kontrolės ir prevencijos specialistai daugelyje miestų kasdien stebi situaciją, tikrina pastatus ir, pastebėję pavojingus varveklius, informuoja administratorius. Vis dėlto pripažįstama, kad aktyviausiai šią problemą sprendžia individualių namų savininkai. Su daugiabučiais situacija sudėtingesnė, nes dalis gyventojų nesijaučia asmeniškai atsakingi.
Grėsmė ne tik saugumui, bet ir piniginei
Varveklių šalinimas svarbus ne tik dėl žmonių saugumo. Už netinkamą pastatų priežiūrą numatyta administracinė atsakomybė. Įmonėms ir organizacijoms gali būti skiriamos 1–3 tūkst. eurų baudos. Įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems darbuotojams gresia įspėjimas arba 60–300 eurų bauda.
Savivaldybių nustatytų taisyklių nesilaikymas taip pat gali užtraukti baudą iki 600 eurų. Tai reiškia, kad ignoruoti pavojingų varveklių problemos neapsimoka nei dėl saugumo, nei dėl finansinių pasekmių.
Administruojančių bendrovių atstovai pažymi, kad šiemet dėl gausaus ir ilgai išsilaikiusio sniego varveklių susiformavo ypač daug. Specialistai tokius pastatus registruoja, apžiūri net kelis kartus per dieną ir stebi, kaip formuojasi ledas. Pavojingos vietos aptveriamos, o varvekliai šalinami laikantis griežtų saugumo reikalavimų.
Gyventojams primenama nesiimti savarankiškų ir rizikingų veiksmų. Bandymas patiems numušti didelius varveklius gali sukelti pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Išimtis galėtų būti tik nedideli, lengvai pasiekiami varvekliai, kurie krisdami nesukeltų žalos žmonėms ar turtui.
Visais kitais atvejais, pastebėjus susiformavusius ar besiformuojančius varveklius, rekomenduojama informuoti namo administratorių ar bendrijos atsakingus asmenis ir palikti šį darbą profesionalams.
Atsakomybė – visų bendras reikalas
Lietuvoje žiemos orai vis dažniau pasižymi temperatūrų svyravimais, todėl varveklių problema tampa nuolatine. Dieną tirpstantis sniegas ir naktį stingstantis vanduo sukuria pavojingas sąlygas, kurios gali trukti ne vieną savaitę.
Gyventojų budrumas ir atsakingas požiūris į pastatų priežiūrą gali padėti išvengti nelaimių. Varvekliai gali atrodyti kaip įprastas žiemos atributas, tačiau jų svoris ir kritimo jėga gali būti itin pavojingi.
Todėl tiek individualių namų savininkai, tiek daugiabučių gyventojai raginami aktyviau domėtis savo pastatų būkle, reaguoti į pastebėtus pavojus ir bendradarbiauti su administratoriais. Tai padeda apsaugoti ne tik aplinkinius, bet ir išvengti nemalonių finansinių pasekmių.
