Pagrindinėje nuotraukoje: Rasa Drazdauskaitė
Ledas, sniegas ir termometro stulpelis žemiau nulio laipsnių? Ar dėl to reikėtų atsisakyti šiltuoju metu taip sunkiai įgyto įpročio bėgioti lauke? 2016 metų olimpinėms maratono varžyboms besiruošiantys „Kauno maratono klubo“ sportininkai Remigijus Kančys ir Rasa Drazdauskaitė tikina, kad bėgti galima ir termometro stulpeliui nukritus mažiau 15 laipsnių šalčio, tik tam reikia gerai pasiruošti ir suplanuoti bėgimą.
Speciali apranga – nebūtina
„Bėgant žiemą tiesiog apsivelku prakaitą garinančius marškinėlius ilgomis rankovėms, šiltą džemperį, neperpučiamą ir neperšlampančią striukę. Ant kojų – pašildytos timpos, storesnės kojinės. Bateliai paprasti, su kuriais ir vasarą bėgu. Nors šiemet išbandysiu specialius žiemai skirtus. Žinoma niekada nepamirštu pirštinių ir kepurės“, – apie savo aprangą bėgant žiemą pasakojo R. Drazdauskaitė, perspėjanti, kad šaltuoju metu iš pradžių turite jaustis vėsiau, nes bėgant sušilsite ir storai apsirengus galite perkaisti.
Pasak sportininkės, kad prisitaikyti prie šalčio, pagal jį rinkitės kiek marškinėlių užsivilksite. R. Drazdauskaitės treniruočių partneris R. Kančys tiki, kad žiemą tinkamai bėgimui apsirengti galima ir neinvestuojant į specialius bėgimo drabužius.
„Vietoje šiltų timpų puikiai tiks apatinės kelnės ir sportinės ant jų. Viršui užteks paprastų marškinėlių, ant jų užsivilkti marškinėlius ilgomis rankovėmis, džemperį ir striukę. Jei rinksitės medvilninius marškinėlius jie neleis prakaitui išgaruoti, tad bus kiek nepatogiau. Bet tai vienintelis trūkumas. Prie didesnio šalčio norint apsaugoti veido odą galima pasitepti specialiu kremu“, – pasakojo olimpiadai besiruošiantis sportininkas.
Rasa Drazdauskaitė ir Remigijus Kančys
Daugiausia pavojų – kojoms
Tiesa, bėgant šaltu oru reikia daugiau dėmesio skirti kojoms. „Bauerfeind“ kineziterapeutė – konsultantė Agnė Spudulytė tikina, kad sušalus kojoms žiemą dažniau patiriamos blauzdų raumenų, achilo sausgyslių traumos ir raiščių uždegimai ar patempimai.
„Šiltuoju metų periodu raumenų skaidulos yra elastingesnės, tad gali sėkmingiau prisitaikyti prie kintančių sportininko judesių. Atšalus orams, raumens skaidulos tampa mažiau elastingos, nors patiria tą patį krūvį kaip ir vasarą“, – pasakojo kineziterapiautė perspėdama, kad bet kokie bandymai su atvėsusiu raumeniu greičiau bėgti gali baigtis ilgomis priverstinėmis atostogomis nuo bėgimo.
Norint išvengti tokių traumų specialistė pataria prieš treniruotę atlikti intensyvesnį apšilimą nei šiltuoju metu ir pasirūpinti tinkamomis šiltesnėmis kompresinėmis sportinėmis kojinėmis ir kelnėmis ar timpomis, padėsiančioms išlaikyti šilumą.
„Šaltyje itin svarbu geresnė kraujo cirkuliacija. Ją paskatinti geriausiai padeda žiemai skirtos kompresinės kojinės pagamintos iš storesnio audinio, sulaikančios šilumą bet leidžiančios kojoms kvėpuoti. Didesnis kompresinių kojinių apspaudimas blauzdos srityje mažina vibraciją ir pagerina koordinaciją. Dėl raumenų aktyvavimo šiame taške kojos ne taip greitai pavargsta ir ilgiau gali išbūti šaltyje“, – pasakojo Bauerfeind specialistė.
Remigijus Kančys
Susiraskite tinkamą maršrutą
Mankštą prieš ar po bėgimo atlikti šiltose patalpose, o ne lauke. Pasak „Kauno maratono klubo“ sportininkų žiemą daugiau problemų sukelti gali ne apranga, o oro sąlygos ir tinkamos vietos radimas.
„Šaltis iki -15 laipsnių dar nebaisu. Baisu yra vėjas, ledas ir sniegas. Per stiprų vėją visai nepatariame bėgioti, geriau palaukti kol nurims. O ledas ir sniegas ypač pavojingi tamsoje. Nors ir dieną jo gali nesimatyti. Kūnas automatiškai per sniegą bėga kitaip ir dirba kiti kojų raumenys nei bėgant geru keliu“, – tikino R. Drazdauskaitė, kuri tiki, kad metų laikai neturėtų keisti bėgimo įpročių.
Jai pritaria ir R. Kančys. Nors sportininkas žiemą asmeniškai daugiau dėmesio skiria bendro fizinio pratimams, bet šaltuoju metu per savaitę į lauką išeina pabėgioti apie 5 kartus. Prisnigus ar susiformavus ledui būsimas olimpietis siūlo pasitelkti fantaziją ir daugiau pasidomėti savo miestu.
„Net jei prisnigo ar pasidengė ledas, vis tiek galima rasti tinkamų vietų bėgioti. Žiemą labai gerai matosi, kur miestuose po žeme nutiestos šiluminės trasos. Virš jų esantys takai tampa puikiai prižiūrima bėgiojimo vieta. Štai Kaune visą žiemą ramiai galima bėgioti Neries krantine nuo Žaliakalnio pusės. Čia retai kada ant tako rasite ledo ar sniego, nors aplink bus ir vienos pusnys“, – pasakojo R. Kančys.
