Žiema visada buvo metas, kai ypač ryškiai jaučiame gamtos ritmų pokyčius. Tuo metu daugelis pastebi stipresnius nuotaikų svyravimus, sulėtėjusias mintis ir didesnį poreikį šilumos bei poilsio.
Apie tai, kodėl žiemą mums taip sunku pakelti elektros tiekimo sutrikimus ir kokią riziką jie kelia mūsų psichinei bei fizinei būklei, aiškina psichologijos ir verslumo ekspertas, verslininkas ir mokslininkas Kostjantynas Kruglovas.
Natūralus energijos sumažėjimas žiemą – įprasta organizmo reakcija į saulės šviesos stygių. Tačiau kai prie sezoninės tamsos prisideda dar ir planiniai ar neplaniniai elektros atjungimai, smegenys patiria dvigubą apkrovą.
Žmonės priversti gyventi ir dirbti sąlygomis, kurios ir taip prieštarauja natūraliems bioritmams. Esant tokiam režimui, ypač sunku išlaikyti įprastą darbo grafiką – sumažėjęs produktyvumas šiuo atveju yra visiškai logiška pasekmė.
Organizmas ima „maišyti“ signalus
Mūsų organizmas gauna mažiau natūralių signalų, kurie padeda atskirti, kada laikas būti aktyviems, o kada – ilsėtis.
„Kai prie to prisideda dar ir dažni elektros atjungimai, smegenys atsiduria nuolatinės tamsos sąlygomis ir ima veikti tarsi „aklai“. Dėl to sutrinka cirkadiniai ritmai – vidinis biologinis laikrodis. Žmogus ima jaustis mieguistas tada, kai turėtų būti žvalus, jam sunkiau susikaupti, lėčiau mąstoma. Susidaro įspūdis, kad produktyvumas krinta be aiškios priežasties, nors iš tiesų smegenims tiesiog trūksta šviesos, kad jos veiktų įprastu režimu“, – aiškina mokslininkas.
„Naktiniai“ hormonai pradeda veikti neteisingai
Nuolatinėje tamsoje organizmas pradeda gaminti daugiau melatonino – hormono, atsakingo už mieguistumą. Įprastai jo reikia vakare, tačiau trūkstant šviesos smegenys gali „supainioti laiką“ ir išskirti melatoniną net dieną, kai turime dirbti ar mokytis.
„Tai sukelia nuovargį, prastą nuotaiką, lėtina sprendimų priėmimą ir mažina motyvaciją. Tuo pačiu, dėl nepakankamo dienos šviesos kiekio sumažėja ir serotonino – hormono, palaikančio stabilų emocinį foną – gamyba. Elektros atjungimai tik dar labiau sustiprina šį efektą, smegenys persijungia į savotišką „taupymo režimą“, todėl krinta nuotaika, energija ir gebėjimas susikaupti“, – pabrėžia Kostjantynas Kruglovas.
Kodėl stabilus grafikas toks svarbus?
Negalima pamiršti ir pačios priežasties, dėl kurios elektra apskritai atjungiama – tai stiprus streso veiksnys. Nors daugelis teigia, kad jau „priprato“ prie tokios realybės, organizmui iš tiesų prisitaikyti labai sunku.
„Nuolatinis neapibrėžtumas – „kada bus šviesa, ar apskritai bus“ – ir nestabilumas gali smarkiai pabloginti psichologinę būklę, net jei žmogus išoriškai atrodo ramus ir prisitaikęs“, – sako ekspertas.
2025 m. atliktas tyrimas „Lights Out, Stress In“ tiesiogiai analizavo psichologinį energetinių krizių ir elektros tiekimo sutrikimų poveikį namų ūkiams.
Nustatyta, kad energijos tiekimo sutrikimai (elektra, dujos, kuras) daro didelį psichologinį spaudimą žmonėms, ypač miesto gyventojams, mažesnes pajamas gaunantiems bei vyresnio amžiaus žmonėms.
Kaip pagerinti savijautą?
Savo būklei pagerinti ir produktyvumui padidinti galima taikyti kelias paprastas, bet veiksmingas priemones.
- Maksimaliai išnaudokite natūralią šviesą. Žiemą tai vienas veiksmingiausių ir lengviausiai prieinamų būdų palaikyti energiją ir nuotaiką. Net jei diena trumpa ir apniukusi, verta sėdėti ar dirbti kuo arčiau lango, kad gautumėte daugiau dienos šviesos.
- Trumpi pasivaikščiojimai lauke taip pat labai naudingi. Net 10–15 minučių dienos šviesos padeda „pažadinti“ smegenis ir sumažinti mieguistumą.
- Namuose verta laikyti atitrauktas užuolaidas ir pakeltas žaliuzes visą dieną – net išsklaidyta žiemos šviesa teigiamai veikia koncentraciją, nuotaiką ir bendrą tonusą.
- Reguliarus ir kokybiškas miegas tamsiuoju metų laiku tampa ypač svarbus. Stenkitės gultis ir keltis tuo pačiu metu – tai stabilizuoja bioritmus ir pastebimai mažina nuovargį.
Vakare naudinga mažinti mėlynos šviesos kiekį, sklindantį iš telefonų ir kompiuterių ekranų, o ryte, priešingai, stengtis gauti kuo daugiau ryškios šviesos, kad organizmas greičiau „įsijungtų“ į darbinį režimą.
Nevenkite dirbtinio apšvietimo, jei jo reikia – papildomi šviesos šaltiniai, ypač šiltos, artimos dienos šviesai lemputės, gali padėti išlaikyti budrumą ir stabilų emocinį foną.
Šiluma – ne tik komfortui, bet ir produktyvumui
Ne mažiau svarbi ir šiluma. Tamsos bei šalčio derinys itin greitai mažina darbingumą ir motyvaciją. Todėl sluoksniuotas šiltas drabužis, šildyklės, termoantklodės ar net paprasta karšta arbata gali pastebimai pagerinti savijautą – tiek fiziškai, tiek emociškai, veikdami kaip raminantis kasdienis ritualas.
Naudingos ir tam tikros maistinės medžiagos. Žiemą dažnai trūksta vitamino D, kuris daro įtaką nuotaikai ir kognityvinėms funkcijoms. Omega-3 riebalų rūgštys padeda nervų sistemai veikti stabiliau, o magnis gali mažinti nerimą. Vis dėlto bet kokius maisto papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju.
Visa tai kartu sukuria bazę, padedančią lengviau įveikti tamsųjį sezoną, išlaikyti geresnę savijautą ir stabilesnį darbingumą.
Klausimai, kurie padeda sugrįžti į save
„Dar vienas labai svarbus patarimas – išmokti reguliariai „sugrįžti į save“, ypač nestabilumo ir išorinio chaoso laikotarpiais. Kai aplinkui tamsu, šalta ir neprognozuojama, vidinė būsena lengvai tampa šių sąlygų atspindžiu. Todėl naudinga kasdien bent trumpam sustoti ir užduoti sau kelis paprastus klausimus: ką aš dabar jaučiu? Kas mane įtempia? Kas man šiandien gali suteikti jėgų tęsti dieną?“, – pataria Kostjantynas Kruglovas.
Tokios trumpos savistabos praktikos padeda atskirti tikruosius poreikius nuo streso sukeltų „triukšmų“, grąžina minčių aiškumą ir padeda atkurti vidinę pusiausvyrą.
Net 3–5 minutės ramaus savo būsenos įsisąmoninimo gali sumažinti vidinę įtampą, padidinti atsparumą išoriniams veiksniams ir padėti veikti labiau sąmoningai, o ne „automatiškai“. Tai nedidelis, bet labai veiksmingas būdas pasirūpinti savimi sudėtingu laikotarpiu.
