Žieminiai česnakai paprastai pradeda kaltis jau kovą arba balandžio pradžioje, vos tik dirva šiek tiek sušyla. Kad galvutės užaugtų didelės ir sultingos, labai svarbu pavasarinę priežiūrą pradėti laiku ir atlikti ją tinkamai.
Kai visiškai nutirpsta sniegas, pirmiausia nuimkite seną mulčią, jei rudenį jis buvo paklotas labai storu sluoksniu. Lapai ar šiaudai padėjo česnakams peržiemoti, tačiau pavasarį jie gali trukdyti dirvai greičiau įšilti. Jei planuojate mulčiuoti ir pavasarį, kad geriau išsilaikytų drėgmė, tą darykite tik tuomet, kai žemė bus gerai įšilusi.
Pasirodžius pirmiesiems žaliems česnakų laiškams, būtina supurenti žemę tarpueiliuose, kad šaknims ir besiformuojantiems svogūnėliams netrūktų deguonies. Tuo pačiu metu česnakams reikia azoto. Pradiniam tręšimui galima ištirpinti 1 valgomąjį šaukštą karbamido 10 litrų vandens ir šiuo tirpalu palaistyti lysvę.
Antrą kartą tręšiama praėjus ne mažiau kaip trims savaitėms po pirmojo tręšimo. Šiame etape dažniausiai naudojamos kompleksinės trąšos (pavyzdžiui, nitroamofoska) arba pelenų antpilas. Svarbu, kad trąšose būtų daugiau kalio ir fosforo – šie elementai skatina didelių, tvirtų galvučių formavimąsi.
Į ką būtina atkreipti dėmesį?
Pavasarį česnakus laistykite saikingai: dirva turi būti drėgna, bet nepermirkusi. Ypač ankstyvą pavasarį, kai oras dar vėsus, per didelė drėgmė gali paskatinti šaknų ir galvučių puvimą.
Reguliariai apžiūrėkite lysvę ir laiku ravėkite piktžoles, nes jos greitai atima iš česnakų drėgmę ir maisto medžiagas. Kai pasirodo žiedynstiebiai (strėliniai ūgliai), juos geriausia išlaužti kuo anksčiau – tuomet augalas daugiau jėgų skirs galvutės formavimuisi, o ne sėklų brandinimui.
