Žiema sode – puikus metas pasirūpinti medžių sveikata ir užkirsti kelią pavojingoms ligoms dar prieš prasidedant vegetacijai. Viena klastingiausių vaismedžių ligų yra vaisiakotinių ruda puvinė, galinti sunaikinti didelę dalį derliaus ir ilgainiui smarkiai nusilpninti medžius. Tinkamai sutvarkius sodą sausio mėnesį, galima gerokai sumažinti infekcijų riziką ateinančiam sezonui.
Vaisiakotinių ruda puvinė, dar vadinama monilioze, – tai pavojinga grybinė liga, daugiausia pažeidžianti vyšnias, trešnes, slyvas, o kartais ir persikus, abrikosus, obelis bei kriaušes. Ją sukelia grybeliai iš Monilinia genties, dažniausiai Monilinia laxa ir Monilinia fructigena. Šie patogenai geriausiai vystosi šilto ir drėgno oro sąlygomis, ypač augalams žydint ir vaisiams bręstant. Grybai žiemoja ant medžiuose likusių sudžiūvusių vaisių ir pažeistų ūglių, o pavasarį tampa naujų infekcijų židiniais.
Ligos požymiai išryškėja ant žiedų, ūglių, lapų ir vaisių, tačiau skirtingų rūšių vaismedžiuose jie gali šiek tiek skirtis. Vyšniose infekcija pasireiškia anksčiausiai – žiedai paruduoja ir sudžiūsta, taip pat džiūsta trumpi ūgliai ir lapai. Kitų rūšių vaismedžiuose moniliozė dažniausiai pirmiausia pastebima ant vaisių. Ant jų susidaro rudos, pūvančios dėmės, kurios ilgainiui pasidengia pilkšvomis, karputes primenančiomis sankaupomis – tai grybo sporų telkiniai. Tokie vaisiai deformuojasi, išdžiūsta, „mumifikuojasi“ ir dažnai lieka kaboti ant medžių iki kito sezono.
Vaisiakotinių ruda puvinė gali sunaikinti didelę dalį derliaus ir smarkiai nusilpninti visą medį. Dažniausias užkrato patekimo kelias – įvairūs vaisiaus odelės pažeidimai, per kuriuos įsiskverbia grybo sporos. Ligos plitimą taip pat skatina per tankios, prastai vėdinamos medžių lajos. Svarbiausios apsaugos priemonės – laiku šalinami ir sunaikinami pažeisti vaisiai bei ūgliai, genėjimas, gerinantis oro cirkuliaciją lajoje, ir profilaktiniai purškimai tinkamomis priemonėmis jautriausiais tarpsniais, daugiausia žydėjimo metu ir prieš derliaus nuėmimą.
Sausį surink sudžiūvusius ir pašalusius vaisius nuo medžių
Sausį galima labai efektyviai sumažinti vaisiakotinių rudos puvinės plitimą, pašalinant žiemojančius patogeno židinius – užkrėstus vaisius ir ūglius. Žiema – tvarkymo ir sanitarinių darbų metas, o ne šios ligos purškimų sezonas. Svarbiausia – kruopščiai surinkti visus sudžiūvusius, „mumifikuotus“ vaisius nuo medžių ir iš po jų lajų, nes būtent juose žiemoja grybas ir iš čia pavasarį prasideda nauja infekcijos banga.
Taip pat galima iškirpti akivaizdžiai ligotus, sudžiūvusius trumpus ūglius, juos pašalinant keliais centimetrais žemiau matomos pažaidos. Surinktų „mumifikuotų“ vaisių ir kitų stipriai pažeistų augalinių liekanų negalima mesti į kompostą. Grybo sporos gali išgyventi kompostavimo procesą ir kartu su kompostu išplisti po visą sodą. Tokias atliekas geriausia išmesti į biologinių atliekų konteinerį arba kitaip saugiai pašalinti.
