Žmonijos kilmės istorija – ilgas ir sudėtingas procesas, kurį mokslininkai bando atkurti remdamiesi vos keliais išlikusiais kaulų fragmentais. Vienas reikšmingiausių pastarųjų dešmečių atradimų – beveik 7 milijonų metų senumo Sahelanthropus tchadensis skeletas, privertęs iš naujo įvertinti, kada ir kaip mūsų giminės linijoje atsirado vaikščiojimas dviem kojomis.
XXI amžiaus pradžioje paleontologai iš Puatjė universiteto (Prancūzija) Čado Džurabo dykumoje aptiko maždaug 7 milijonų metų senumo kaulų liekanas. Jos priklausė rūšiai Sahelanthropus tchadensis, kurią mokslininkai įvardijo kaip seniausią iki šiol žinomą žmogaus protėvį. Vėliau atlikti tyrimai, paremti naujausiomis technologijomis, tik dar labiau sustiprino šį vertinimą.
Rasti kaulai buvo išsamiai ištirti naudojant 3D skenavimo technologijas. Niujorko universiteto specialistų atlikta analizė parodė, kad ant šlaunikaulio aiškiai matomas šlaunikaulio gumburėlis – struktūra, būdinga tik dviem kojomis vaikštantiems hominidams. Tai laikoma vienu svarbiausių požymių, patvirtinančių, jog Sahelanthropus tchadensis iš tikrųjų buvo dvikojis ir yra pats seniausias žinomas mūsų protėvis.
„Sahelanthropus tchadensis iš esmės buvo dviem kojomis vaikščiojanti beždžionė, turėjusi šimpanzės dydžio smegenis ir, tikėtina, nemažą gyvenimo dalį praleidusi medžiuose, kur maitinosi ir ieškojo saugumo“, – aiškina tyrimams vadovavęs Niujorko universiteto Antropologijos katedros mokslininkas Scottas Williamsas.
Minėtasis šlaunikaulio gumburėlis yra vieta, kur tvirtinasi didžiausias ir stipriausias žmogaus kūno raištis – klubinis–šlauninis raištis. Ši struktūra hominidams yra būtina, nes leidžia išlaikyti vertikalią kūno padėtį ir vaikščioti išsitiesus.
3D skenavimas atskleidė ir kitas dvikojams būdingas ypatybes
Šlaunikaulio gumburėlis – ne vienintelis požymis, kurį pavyko nustatyti atlikus detalius tyrimus. Analizė taip pat atskleidė ir kitas Sahelanthropus tchadensis griaučių savybes, būdingas dviem kojomis vaikštančioms rūšims.
Vienas tokių požymių – palyginti ilga šlaunikaulio kaulo dalis, lyginant su stipinkaulio ilgiu. Toks proporcijų santykis būdingas hominidams ir siejamas su prisitaikymu vaikščioti dviem kojomis.
Palyginimui, mažosios žmoginės beždžionės paprastai turi ilgesnes priekines galūnes ir trumpesnes užpakalines. Nors Sahelanthropus tchadensis neturėjo tokių ilgų kojų kaip šiuolaikinis žmogus, jo kūno proporcijos aiškiai skyrėsi nuo dabartinių beždžionių ir buvo artimesnės australopitekams – vėlesniems hominidams. Tai rodo, kad ši rūšis jau buvo gerai prisitaikiusi prie dvikojės eisenos.
„Mūsų šių kaulų analizė pateikia tiesioginių įrodymų, kad Sahelanthropus tchadensis galėjo vaikščioti dviem kojomis. Tai liudija, jog dvikojis judėjimas mūsų giminės medyje atsirado labai anksti“, – apibendrina Scottas Williamsas.
„Liusė“ ir ankstesnės žmogaus protėvių interpretacijos
Dar visai neseniai seniausiu žinomu žmogaus protėviu buvo laikomas Australopithecus afarensis, dažnai vadinamas australopiteku afrikiškuoju. Ši rūšis gyveno daugiau kaip prieš 3 milijonus metų dabartinėje Rytų Afrikoje.
Garsiausia šios rūšies skamiena – 1974 m. Etiopijoje atrastas dalinis moteriškos lyties skeletas, pramintas „Liusė“. Jo amžius įvertintas maždaug 3,2 milijono metų. Ilgą laiką Liusė buvo laikoma vienu svarbiausių įrodymų, kada mūsų giminės linijoje įsitvirtino dvikojis judėjimas.
Tačiau Sahelanthropus tchadensis atradimas ir naujausios 3D analizės duomenys šią ribą nukelia dar beveik 4 milijonais metų atgal. Tai leidžia manyti, kad dvikojis vaikščiojimas, kaip esminė žmogaus evoliucijos savybė, atsirado gerokai anksčiau, nei buvo manyta iki šiol.
Sahelanthropus tchadensis tyrimai atveria naujas galimybes suprasti ne tik tai, kaip mūsų protėviai atrodė, bet ir kaip jie judėjo, gyveno bei prisitaikė prie aplinkos. Kiekviena naujai atrasta skamiena ir kiekvienas naujas technologinis metodas tampa svarbia dėlionės dalimi, padedančia geriau suvokti mūsų pačių kilmę.
