Padidėjęs „blogojo“ cholesterolio kiekis yra viena dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. Nors ir vištiena, ir jūros žuvis dažnai laikomos sveikais baltymų šaltiniais, jų poveikis širdžiai ir kraujagyslėms skiriasi. Toliau paaiškinama, kodėl gydytojai pirmiausia rekomenduoja jūros žuvį ir kokią vietą racione turėtų užimti vištiena.
Pats cholesterolis nėra priešas – jis būtinas hormonų gamybai, ląstelių membranoms ir normaliai medžiagų apykaitai. Problemos prasideda tada, kai kraujyje padidėja MTL (mažo tankio lipoproteinų) – vadinamojo „blogojo“ cholesterolio – kiekis.
MTL dalelės linkusios kauptis kraujagyslių sienelėse ir formuoti aterosklerozines plokšteles. Dėl to siaurėja kraujagyslių spindis, prastėja kraujotaka, didėja infarkto ir insulto rizika. Mityba čia atlieka itin svarbų vaidmenį: ji gali tiek paspartinti šiuos procesus, tiek juos sulėtinti ir pagerinti kraujagyslių būklę.
Jūros žuvis: kodėl gydytojai ją vertina labiausiai
Jūros žuvis yra vienas svarbiausių natūralių omega-3 riebalų rūgščių šaltinių. Šios rūgštys padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį ir kartu didina „gerąjį“ – DTL (didelio tankio lipoproteinų) – kiekį.
Daugiausia naudos teikia tokios žuvų rūšys:
- lašiša,
- skumbrė,
- silkė,
- sardinės,
- upėtakis.
Omega-3 riebalų rūgštys mažina kraujagyslių uždegimą, slopina aterosklerozinių plokštelių formavimąsi, mažina trigliceridų kiekį kraujyje ir gerina kraujagyslių elastingumą. Tai natūralus mechanizmas, padedantis kontroliuoti „blogąjį“ cholesterolį – tokio poveikio neturi jokia mėsa.
Gydytojai paprastai rekomenduoja jūros žuvį valgyti 2–3 kartus per savaitę. Toks dažnis dažniausiai pakankamas, kad būtų lengviau palaikyti geresnę širdies ir kraujagyslių sistemos būklę ir kontroliuoti cholesterolio lygį.
Vištiena: sveikesnė už raudoną mėsą, bet ne tokia veiksminga
Vištiena laikoma liesesne mėsa, nes joje gerokai mažiau sočiųjų riebalų nei kiaulienoje ar jautienoje. Dėl to ji paprastai ne taip stipriai didina MTL („blogojo“ cholesterolio) kiekį ir yra palankesnis pasirinkimas už riebią raudoną mėsą.
Vis dėlto vištiena aktyviai cholesterolio nemažina – ji veikiau yra sveikesnė alternatyva riebesnei mėsai.
Vištienos nauda labai priklauso nuo paruošimo būdo. Sveikiausia rinktis virtą, troškintą arba orkaitėje keptą vištieną, naudojant kuo mažiau papildomų riebalų. Tuo tarpu keptos vištienos vertėtų vengti arba ją riboti: skrudinimas aliejuje ar riebaluose gali skatinti „blogojo“ cholesterolio didėjimą, kaip ir bet kurios kitos mėsos kepimas tokiu būdu.
Apibendrinant, siekiant sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį, pagrindiniu baltymų šaltiniu dažniau turėtų tapti jūros žuvis. Vištiena gali išlikti saikinga ir tinkamai paruošta kasdienės mitybos dalis, tačiau ji neprilygsta jūros žuvies naudai širdies ir kraujagyslių sistemai.
