Kosminis teleskopas „James webb“ atvėrė naują langą į visatą ir leido aptikti žvaigždę, kurios astronomai ieškojo dešimtmečius. Pirmą kartą pavyko užfiksuoti raudonąjį supermilžiną akimirką prieš jo virtimą supernova, tai milžinišku sprogimu, žyminčiu žvaigždės gyvenimo pabaigą.
Šis įvykis laikomas vienu svarbiausių pastarųjų metų astronomijos pasiekimų. Naujasis atradimas buvo įmanomas tik dėl pažangiausio šiandien egzistuojančio kosminio observatorijos įrenginio „James Webb“ kosminio teleskopo.
Jis užfiksavo objektą infraraudonųjų spindulių diapazone, o tai leido pažvelgti pro tankius dulkių ir dujų sluoksnius, kurie įprastai paslepia tokius kūnus nuo mūsų akių. Matomajame spektre tokios žvaigždės yra beveik nematomos.
Pasak tyrimo vadovo, Šiaurės Vakarų universiteto mokslininko Čarlio Kilpatriko, tai buvo momentas, kurio astronomai laukė ilgus metus, tai galimybė stebėti supernovos gimimą galaktikoje, kurią šis teleskopas jau buvo anksčiau užfiksavęs.
Raudonieji supermilžinai, tai gigantiškos žvaigždžių pabaigos
Raudonieji supermilžinai, tai milžiniškos žvaigždės, keliasdešimt kartų didesnės už mūsų Saulę. Vienas žinomiausių tokių objektų yra „Betelgeizė“, esanti maždaug už septynių šimtų šviesmečių. Jei ją įsivaizduotume mūsų Saulės sistemoje, jos paviršius siektų paties Jupiterio orbitą.
Astronomai seniai ieškojo trūkstamos grandies, tai tiesioginių įrodymų, kaip tokia žvaigždė pereina į supernovos stadiją. „James Webb“ teleskopas pagaliau tai užfiksavo, duomenys parodė, kad aptiktasis raudonasis supermilžinas buvo būtent paskutinėje savo egzistavimo fazėje, prieš pat katastrofišką sprogimą.
Atrasta žvaigždė yra „SN 2025pht“
Naujai aptiktas objektas pavadintas „SN 2025pht“. Jis yra galaktikoje, nutolusioje maždaug keturiasdešimčia milijonų šviesmečių nuo Žemės. Ši vieta buvo stebėta ir anksčiau, dar 1994 metais ją užfiksavo „Hablo“ kosminis teleskopas. 2024 metais „James Webb“ teleskopas buvo nukreiptas į tą pačią sritį du kartus, o nauji vaizdai parodė esminį pokytį.
Sulyginę senus ir naujus kadrus, astronomai pamatė, kad viena iš anksčiau matytų žvaigždžių tiesiog išnyko. Jos vietoje užfiksuotas supernovos švytėjimas, tai aiškus įrodymas, kad ji sprogo. Šis reiškinys buvo užfiksuotas šių metų birželį.
Retas stebuklas visatoje
Tokį įvykį pamatyti beveik neįmanoma. Žvaigždės sprogsta nereguliariai, o jų galutinės fazės trunka labai trumpai. Mokslininkai teigia, kad užfiksuoti supermilžiną prieš sprogimą, tai tarsi stebėti paskutinį žvaigždės atodūsį.
Panašus likimas laukia ir garsiosios „Betelgeizės“. Ši žvaigždė taip pat artėja prie savo gyvavimo pabaigos, o kai ji sprogsi, tai taps vienu įspūdingiausių dangaus reginių. Tiesa, stebėdami ją dabar mes matome šviesą, kuri pas mus atkeliavo prieš maždaug septynis šimtmečius, tai todėl jos sprogimas galėjo jau įvykti.
Langas į žvaigždžių mirtį
Šis atradimas atveria naujas galimybes tyrinėti žvaigždžių gyvenimo ciklą. Pirmą kartą žmonija turi tiesioginių duomenų, kaip atrodo supermilžino paskutinės valandos prieš jo sprogimą. Tai padės geriau suprasti, kaip formuojasi sunkieji cheminiai elementai, iš kurių vėliau gimsta naujos žvaigždės, planetos ir galų gale gyvybė.
Kaip pabrėžė Čarlis Kilpatrikas, šis momentas žymi naują žvaigždžių evoliucijos tyrimų erą. Dabar, turėdami „James Webb“ teleskopo duomenis, mokslininkai gali tiesiogiai stebėti visatos kūrybos ir sunaikinimo procesus, vykstančius milijonus šviesmečių nuo mūsų.

