Aukščiausio Žemaitijos kalno Medvėgalio papėdėje prasideda Akmena – upė tikrai verta vandens turistų dėmesio, nes yra srauni, su rėvomis ir įspūdingomis atodangomis krantuose. Vidutinis Akmenos nuolydis tiesiog rekordinis – vos ne du metrai kas kilometrą.
Akmenos upe galima plaukti baidarėmis, pripučiamomis valtimis. Kaip patarė šiuose kraštuose keliones organizuojantis ir šį maršrutą mums pristatęs Artūras Dobilas, ypač rekomenduojama plaukti adrenalino mėgėjams, bet patyrusiems turistams, rudenį ir pavasarį, kai vandens lygis pakilęs.
Esant aukštesniam vandens lygiui, įspūdingą kelionę baidarėmis Akmenos upe galima pradėti nuo Senojo Žemaičių plento. Verta pasižvalgyti po Kaltinėnus. Čia Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto nurodymu 1416 m. buvo pastatyta viena pirmųjų Žemaitijos bažnyčių. Senose kapinėse palaidotas Dionizas Poška ir jo žmona Uršulė.
Paplaukus iš pradžių gana ramiai, prie Rūtelių kaimo subaltuoja pirmoji rėva, vėliau – ištisa rėvų kaskada. Kilometru žemiau, upės vagoje, prie kairiojo kranto guli nemažas akmuo su natūraliu įdubimu. Net įvedus krikščionybę, prie šio akmens žmonės rinkdavosi ir aukodavo aukas, todėl kunigai liepę akmenį nuridenti į upę. Dar už kelių kilometrų dešinėje Labardžių kaimas, prie Kauno–Klaipėdos greitkelio tilto – staigmena: upė „sulenda“ į ilgą vamzdį po plentu.
Praplaukiame Grigulių alkakalnį, Grigulių ąžuolą, Grigulių kaimą, Kazokų piliakalnį ir Kazokų kaimą, galingą Pakoplyčio akmenį. Prieš Šilalės–Skaudvilės kelio tiltą vėl rėva. Prasideda Pagramančio regioninis parkas, kuris įkurtas siekiant išsaugoti vertingą Akmenos ir Jūros upių santakos slėnių ir miškų kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Parko teritorija upė teka 29 km.
Už poros kilometrų Akmena riečia kilpą. Dešinėje Driežų alkakalnis, vadinamas Saulėkalniu. Kairiajame krante prasideda miškas, o keli šimtai metrų nuo kairiojo kranto dunkso Vaičių piliakalnis, anot padavimų su kaimyniniu Biržų lauko kalnu sujungtas požeminiu keliu. Dešinėje prasideda Indijos kaimas. Egzotiškai skambantis kaimo pavadinimas kalbininkų yra kildinamas iš bendrinio žodžio „indija“, reiškiančio žemės gilumą: Akmenos slėnis ties Indija primena galingą amfiteatrą. Prie upės šliejasi Indijos piliakalnis, šalia įrengta poilsiavietė. Anot padavimų, piliakalnį supylė užklydęs milžinas. Pasistatė ten namus. Tačiau, pagyvenęs vos keletą metų, milžinas kažkur išėjo. Matyt, jam nepatiko tai, kas dėjosi tame kalne: vienas matęs dvigalvį dviuodegį žmogaus balsu kalbantį šunį, kitas regėjęs kaip raguotos kiaulės vežiojo raganas.
Plaukiame toliau, vėl ištisinės rėvos, kabantis lieptas, už kurio – įžymioji Didžioji Akmenos rėva. Čia krante įrengta gera stovyklavietė, galima kurti laužą, statyti palapines ir nutarti, kaip apžiūrėsite, ir ar plauksite per šitą akmenyną. Pagramančio regioninio parko vyriausiasis ekologas Tomas Kalašinskas, su kuriuo plaukėme Akmena, pasakojo, kad didžiojoje rėvoje patiriami įspūdžiai labai priklauso nuo vandens lygio. Per potvynį, po liūčių čia Akmena tiesiog padūksta. Sakė, taip ūžia, jog net sunku susikalbėti. Pasišiaušusi bangų keteromis upė verčiasi per savo Didžiąją rėvą, srovė būna labai stipri. Pavasarį, rudenį rėvoje šniokščia ir kunkuliuoja rudas vanduo. Tuomet, T. Kalašinsko žodžiais, Akmena primena kalnų upę, kuria plaukti rekomenduojama tik patyrusiems baidarininkams.
Upėje rėvos, skardingi krantai. Kairiajame krante įrengta regykla, į ją veda Akmenos upės kraštovaizdžio draustinio pažintinis takas. Jo ilgis – 600 m, prasideda ir baigiasi poilsio komplekse-stovyklavietėje „Lakštingalų slėnis“. Būtinai reikėtų čia sustoti ir užkopti viršun – prieš akis atsivers ypatingo grožio Akmenos upės slėnio kraštovaizdis. Gražiausia ir vertingiausia draustinio dalis – šalia stovyklavietės „Lakštingalų slėnis”. Per upę driekiasi pėsčiųjų tiltas, kurių ne vieną jau matėme. Tokie kabantys lieptai – neatskiriama Pagramančio regioninio parko kraštovaizdžio dalis, tiltai pavaizduoti ir parko emblemoje.
Norintiems aktyviai ir turiningai praleisti savaitgalį, plaukimas Akmenos upe labai tinka. O jei planuojate ilgiau pakeliauti, plaukimą galima pratęsti Jūros upe. Net iki Nemuno ir toliau…
O jūs jau lankėtės Pagramančio regioniniame parke? O gal kuriame nors kitame? Gal susipažinote su ypatingai aplinką puoselėjančiu žmogumi? Jeigu taip, padėkite išrinkti Lietuvos ,,Gamtos riterį”. Siūlykite kandidatus, siųskite jų darbų aprašymus, nuotraukas į [email protected]. Konkurso „Gamtos riteris” organizavimo partneris Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Pasak tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, tikimės, kad „Gamtos riterio” titulą pelnys žmogus, suvokiantis saugomų teritorijų teikiamą naudą ir aktyviai dalyvaujantis gamtosauginėje veikloje.
Visą straipsnį skaitykite čia.
