Ina Peseckienė
Nuotr. videoblock.info
ghiblicon.blogspot.com
dan-dare.org
wonderful-world-of-mickey.com
Raudonplaukiai sudaro vos 2 proc. pasaulio gyventojų, tad gatvėje juos gali sutikti ne taip ir dažnai, bet šis faktas netrukdo jiems šmėžuoti televizoriaus ekrane. Jei vienus pamatę po sekundės užmirštame, tai kiti, lydintys mus nuo vaikystės, įstrigę atminty kaip kibišai. Animacinių filmukų herojai ugniniais plaukais nepalieka abejingų net suaugusiųjų.
Gyvenkime draugiškai
Šios frazės, kurią galima būtų taikyti skriaudusiems „ryžykus“ vaikučiams, autorius katinas Leopoldas pats buvo raudono plauko. Gal dėl kailio spalvos, o gal dėl jo inteligentiško būdo jam nuolat kliūdavo nuo dviejų nenuoramų peliukų. Filmukas buvo rodomas 1975-1993 m., pastebima, kad šiuo laikotarpiu visi rusvo kailio katinai turėjo Leopoldo vardą.
Esu tikra: teigiantys, kad „ryži“ neturi draugų, niekada neskaitė A. Lindgren knygos „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“. Vyras pačiame jėgų žydėjime susidraugauja su mažamečiu melancholiku – štai kur draugystė. Dar daugiau: mažametis Karlsoną išsigalvoja. O kas norėtų išsigalvoti „ryžą“ draugą, jei pastarasis būtų prastas? Senosios animacijos herojus Karlsonas nuramino tėvus, besibaiminusius dėl įsivaizduojamų vaikų, tačiau tapo šimtų išardytų ventiliatorių priežastimi.
Švedų rašytoja A. Lindgren mėgo raudonplaukius – Karlsono „kolegė“neklaužada Pepė Ilgakojinė taip pat turėjo ugninius plaukus ir šmėžuodavo televizoriaus ekrane.
Dar vienas nepamirštamas vaikystės filmukas su raudonplauke veikėja – „Ana iš žaliųjų mansardų“. Svajingos mergaitės vario spalvos kasom istorijos ne vienai romantikei spaudė širdį ir buvo daugelio antroji (po „Candy Candy“) pažintis su anime: iš daugelio knygos apie Aną ekranizacijų Lietuvoje buvo rodomi 1979 m. filmukai, kurti Japonijoje.
Jei jau prakalbome ne apie tarybinę animaciją, verta paminėti nuotaikinguosius „Flinstounus“. Sumaniajai raudonplaukei Wilmai Flinstone realybėje būtų gerokai per 70 m. – sunku patikėti, bet filmukas buvo kuriamas 1960-1966 m.
Futuristinė Wilmos versija – Jane Jetson iš „Džetsonų“, kuriai, nepaisant plaukų spalvos, kantrybės ir suknelių matavimosi ekrano pavydi pusė pasaulio moterų.
.jpg)
Šiai kompanijai priskirčiau ir „ryžą“ Garfildą iš „Garfildo ir draugų“. Šis katinas ne toks geraširdis kaip Leopoldas, bet užtat daug žavesnis.
Raudonplaukiai mažiausiems žiūrovams
Animacinių filmukų kūrėjai puikiai žino, kad vaikams patinka ryškios spalvos, todėl dažyti plaukus raudonai – vienas mėgstamiausių jų triukų. Taip pasielgta su Chuckie`io iš „Pramuštgalvių“ (angl. Rugrats) plaukais. Pats personažas kiek stereotipizuotas: „ryžas“ nerangus akiniuotis bando kabintis į gyvenimą, bet parklumpa dėl nuolat neužrištų batų raištelių. Tų pačių kūrėjų sugalvotas filmukas apie Thornberrių šeimyną vėl pristato raudonplaukę mergaitę kaip atsiskyrėlę, suprantančią gyvūnų kalbą.
„Nickelodeon“ kanalui jau sukurtas trečias animacinis serialas „As told by Ginger“, kuriame (kaip netikėta!) pagrindinė herojė Ginger ir kelios jos draugės bando iš vidurinės atstumtųjų pereiti į populiariųjų gretas.
Šiuolaikinės animacijos vaisius Deksteris iš „Deksterio laboratorijos“ ne mažiau genialus, nei Thornberrių Eliza. Raudonplaukis, didžiagalvis ir stačiakampis it lagaminas – taip turi atrodyti genijai.
Nemirtinga filmukų tema – trys neišskiriamos draugės skirtingų spalvų plaukais. „Powerpuff girls“ ir „Totally spies“ filmukų kūrėjai įklimpo dar giliau, jų filmukų siužeto linijos panašios: gelbstinčios pasaulį merginos, viena kurių – būtinai raudonplaukė.
Raudona skiautė suaugusiesiems
Animacija – ne tik vaikų auklė, bet ir atrakcija suaugusiesiems, ypač jei kūrėjai įterpia riebesnį žodelį ar juodesnį pokštą. Jūsų dėmesiui – raudonplaukių iš filmukų vyresniems žiūrovams paradas. Vėliavą neša Lois Griffin iš „Šeimos bičo“, trijų vaikų motina, turinti krūvą įvairių priklausomybių. Lois iš paskos seka „Futuramos“ pagrindinis veikėjas Fry, pateisinantis visus mitų apie raudonplaukius kūrėjų lūkesčius. Ir pabaigai – Kyle Broflovski iš „Pietų parko“, dažniau pasirodantis su kepure nei raudonom garbanom.
Disnejus ir kiti
Daugelis W. Disnejaus filmukų senesni už šio straipsnio skaitytojus, o pasakos, tapusios jų pagrindu, dar senesnės. Tačiau žiūrovų skaičius ne tik ne mažėja, bet ir kasmet auga. Raudonplaukių šiose pasakose ne tiek ir daug: kaštoninių plaukų Anastasija, Piteris Penas, kuris niekaip nenorėjo užaugti, mitologinis Heraklis ir undinėlė Ariel, savo garbanas šukavusi šakute.
Niekas jų nenusipelnė daugiau vieno filmuko, o apie prancūzų išgalvotą raudonplaukį galą Obeliksą ir jo draugą Asteriksą sukurti net devyni. Šis nenugalimas personažas gina visų raudonplaukių garbę, tačiau vėlgi yra nerangus ir keliantis juoką.
„Švežesnies“ raudonplaukienos norintiems galiu pasiūlyti Šreko žmoną Fioną, nenusileidžiančią Obeliksui gabaritais. Jei nekreipsime dėmesio į „sveiką“ veido spalvą, ši ugniagalvė tikrai verta nuodėmės. Bent jau taip manė jos mylimasis, vaduodamas ją iš drakono gniaužtų.
